TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saulėlydis IT specialistams Lietuvoje nežadamas

2016 02 20 6:00
Anksčiau į Lietuvą užsienio kompanijos ateidavo dėl pigesnės darbo jėgos, bet šiandien šalyje steigiami ne IT paslaugų, o kompetencijų centrai. LŽ archyvo nuotrauka

Dramatiškai augantys informacinių technologijų specialistų atlyginimai Lietuvoje ir prognozuojamas vis didesnis šios srities specialistų stygius, rodos, negąsdina užsienio investuotojų – paslaugų centrų plėtros mūsų šalyje tai nestabdo. Jie kol kas neketina viską metę bėgti iš Lietuvos į pigesnės darbo jėgos kraštus, mat šiandien jų veikla orientuota ne vien į technines funkcijas ir mažiausią kainą.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 60 įvairaus dydžio paslaugų centrų ir kol kas nė vienas toks centras iš Lietuvos nepasitraukė, o greičiau atvirkščiai – jie nuolat plečiasi ne tik priimdami naujų darbuotojų, bet ir įsikurdami naujuose erdvesniuose biuruose.

Specialistai tebėra paklausūs

Informacinių technologijų (IT) specialistų trūkumas, pasak asociacijos „Infobalt“, Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas jau daugiau kaip 5 metus. Skaičiuojama, kad kasmet šiame sektoriuje atsiranda 1,5–2 tūkst. naujų darbo vietų, o paklausos tendencijos nesikeičia: nuolatinį kvalifikuotų šios srities darbuotojų poreikį Lietuvoje jaučia jau ne tik informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus, bet ir kitos įmonės.

Prognozuojama, kad kvalifikuotų IT specialistų trūkumas Lietuvoje iki 2020 metų gali siekti 10 tūkst., o visoje Europoje atotrūkis tarp šių specialistų pasiūlos ir paklausos, įvairiais skaičiavimais, tais metais bus nuo 700 tūkst. iki 1,3 milijono.

Tiesa, Tomas Toleikis, portalo CVbankas.lt vadovas, pažymėjo, kad IT darbuotojų paieškų kiekis nebeauga taip sparčiai, kaip anksčiau. Nusistovėjo ir paslaugų centrų jaučiamas darbuotojų poreikis, nors šios užsienio kompanijos tebėra reikšmingas darbdavys. „Dideli užsienio kompanijų paslaugų centrai ypač suaktyvina IT darbo rinką savo atėjimo į rinką pradžioje, bet po kiek laiko situacija nusistovi, lieka įprastinė darbuotojų kaita. Tačiau tai vis dėlto yra gana dažnas darbdavys, nes paprastai šios įmonės didelės ir dėl darbuotojų gausos jose atrankų vyksta daugiau“, – aiškino pašnekovas.

Atlyginimai auga

Specialistų trūkumas įkaitino rinką, prasidėjo darbuotojų medžioklė. Tai specialistams išėjo į naudą – atlyginimai sparčiai augo ir, kaip teigė kai kurie darbo rinkos analitikai, net peržengė prognozuotas ribas. „CV-Online“ pateiktais duomenimis, IT specialistų vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje buvo maždaug 1023 eurai, maksimalus – 3600 eurų. Programuotojų algų vidurkis buvo apie 1000 eurų, o dažniausiai pasitaikantis maksimalus atlyginimas – 2600 eurų.

Itin dideli atlyginimai siūlomi tik tam tikrų IT specializacijų darbuotojams ir didelę patirtį turintiems specialistams, kuriantiems reikšmingą pridėtinę vertę darbdaviui.

Bendrovės „Hay Group“ skaičiavimais, IT specialistai uždirba 10–30 proc. daugiau negu panašią kompetenciją turintys specialistai kitose srityse. Šis skirtumas išryškėjo per pastaruosius penkerius metus. Ir nors IT srityje atlyginimai toliau auga šiek tiek sparčiau nei visoje darbo rinkoje, tai nebėra toks akivaizdus šuolis.

Tuo tarpu „Infobalt“ vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos pateikta statistika rodo dar didesnį atlyginimų atotrūkį. „Danske Bank“ duomenimis, IT specialistų atlyginimai ir toliau auga – 8–9 proc. per metus, o sektoriaus vidutinis darbo užmokestis pernai buvo 71 proc. didesnis už šalies atlyginimų vidurkį.

Brangstantys specialistai negąsdina

Ar didėjantis darbo užmokestis gali atbaidyti potencialius investuotojus nuo planų savo paslaugų centrus kurti Lietuvoje? Justinas Pagirys, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius, tokius nuogąstavimus neigė. Jis pažymėjo, kad IT specialistų atlyginimų augimas yra globalus reiškinys – jų darbo užmokestis auga ne tik Lietuvoje. „Svarbu stengtis, kad kartu su atlyginimais augtų ir darbuotojų produktyvumas. Taip Lietuva išliktų patraukli užsienio investuotojams“, – pridūrė pašnekovas.

Atlyginimų Lietuvoje ir užsienyje atotrūkį patvirtino ir Eligijus Kajieta, „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims. Anot jo, Lietuvos IT specialistų atlyginimai gali būti ir keliskart mažesni nei Vakarų šalyse.

Tuo tarpu P. Vertelka pažymėjo, kad šios srities specialistų atlyginimai ypač auga kaimynėse šalyse, su kuriomis dažniausiai ir konkuruojama dėl paslaugų centrų investicinių projektų. Dėl to jis sakė nemanąs, kad augimas galėtų turėti reikšmingos įtakos Lietuvos patrauklumui užsienio bendrovėms.

Keičiasi centrų pobūdis

Neigiama augančių atlyginimų įtaka investuotojų susidomėjimui E. Kajieta abejojo ir dėl to, kad dabartinė – antroji – Lietuvoje ir Baltijos šalyse kuriamų centrų banga skiriasi nuo pirmosios. Anksčiau į mūsų rinką užsienio kompanijos ateidavo dėl pigesnės darbo jėgos, bet šiandien į paslaugų centrus esą perkeliami ne tik techniniai, bet ir plėtros, kūrybiniai darbai. Tiksliau tariant, šalyje steigiami ne paslaugų, o kompetencijų centrai.

„Matome, kad paslaugų centrai Lietuvoje auga ir gauna vis sudėtingesnių funkcijų. Tai yra tam tikras įvertinimas, kad mes rinkoje turime ne tik pigių, bet ir kvalifikuotų specialistų. Apskritai paslaugų centrų – vadinamųjų užsakomųjų paslaugų – industrijos banga, kai funkcijos buvo perkeliamos į Indiją, Pietų Amerikos šalis, kuriose tiesiog pigesnė darbo jėga, pasibaigė. Techninės funkcijos automatizuojamos, todėl labiau auga sudėtingesnių pareigybių poreikis. Pasaulyje globalios arba regioninės įmonės įgijo patirties, kokius darbus galima eksportuoti į tas pigias tolimąsias šalis ir kokius – čia, į artimesnes šalis. Mes turime daug centrų, kurie buvo perkeliami iš Skandinavijos šalių arba vakarinės Europos dalies. Taigi mentalitetu, vertybėmis, bendravimu, laiko zonomis mes esame arčiau ir tuo esame patrauklūs“, – aiškino jis.

Pašnekovas skeptiškai vertino ir kalbas apie IT specialistų trūkumą, esą tai „nepagrįstas verkšlenimas“, be to, pačių įmonių atsakomybė. Jis kritikavo, kad tarp įmonių vyrauja lūkestis pasisamdyti visiškai parengtą, patyrusį ir aukščiausią kompetenciją turintį specialistą, nekuriant sistemos, kuri specialistą augintų pačioje įmonėje.

Per daug investavo

Tuo tarpu užsienio paslaugų centrai, kaip pabrėžė J. Pagirys, elgiasi priešingai – jie daug investuoja į žmonių mokymą, jų vadybinius gebėjimus, kalbų mokėjimą. „Kai šalyje buvo atidaryti pirmieji paslaugų centrai, investuotojai džiaugėsi, kad mokame kalbų ir dirbame produktyviai, bet nebuvo patenkinti klientų aptarnavimo įgūdžiais, sunkiai rasdavo tarptautinės patirties turinčių vadovų, komandų lyderių“, – priminė jis.

Visas šias trūkstamas kompetencijas užsienio investuotojai, anot pašnekovo, darbuotojams suteikė patys – investuodami tiek į operacinius mokymus, tiek ir vadybą bei lyderystę, mokydami tarptautinių projektų valdymo ir reikalingų gebėjimų dirbti tarptautinėse komandose. Dėl šio pagrindo persikelti į kitą šalį ir investuoti į žmonių mokymus iš naujo jiems esą būtų neprasminga. „Tad neturime pagrindo manyti, kad paslaugų centrai nėra patikimos investicijos“, – tvirtino J. Pagirys.

Jis pažymėjo, kad pirmieji Lietuvoje įsikūrę paslaugų centrai skatina šalyje kurtis ir kitus paslaugų centrus.

Geriausias miestas investicijoms

J. Pagirys pabrėžė, kad Vilnius nėra vienintelis paslaugų centrams tinkamas miestas – artimiausiu metu tikimasi rimtesnio proveržio Kaune, turinčiame pakankamai potencialo sukurti palankią investicinę aplinką šio tipo investuotojams. Anot jo, Kaune jau veikia ir nuolat plečiasi „Intermedix“ ir „NFQ“ paslaugų centrai. Beje, neseniai, kai Varšuvoje vyko Lenkijos portalo „Biznes Polska“ organizuoti Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimai, Kaunas buvo paskelbtas geriausiu augančiu miestu paslaugų centrams.

Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis tuo metu pripažino, kad paslaugų centrų sektoriaus plėtrą mieste iki šiol slopina šiuolaikiškų biurų pastatų trūkumas, bet prognozavo, jog netrukus čia padėtis kardinaliai keisis.

Iš Kaune veikiančių paslaugų centrų sparčiausiai auga JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų kompanijos „Intermedix Corporation“ padalinys, kuriame šiuo metu dirba daugiau nei 600 žmonių.

Vilnius minėtuose apdovanojimuose pripažintas dinamiškiausiai besivystančiu paslaugų centrų miestu regione.

Šiuose verslo apdovanojimuose Lietuva buvo nominuota 15 kategorijų. Įvairiose kategorijose buvo nominuoti Vilnius ir Kaunas bei Lietuvoje veikiantys 8 paslaugų centrai: „Barclays“, „Danske Bank“, „CSC Baltic“, „Nasdaq“, „Western Union“, „AIG Europe“ bei „Intermedix“ ir NFQ, įsikūrę Kaune.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"