TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saulės energetikai prošvaisčių nematyti

2015 07 22 6:00
Šiuo metu Lietuvoje yra išduota apie 200 leidimų statyti saulės jėgaines saviems poreikiams, o jų galėtų būti įrengta apie 2 tūkstančius. LŽ archyvo nuotrauka

Numatoma saulės jėgainių prijungimo prie elektros tinklų ir naudojimosi elektros tinklais kainodara užkirs kelią namų ūkiams Lietuvoje statyti mažas saulės elektrines, kurios gamintų elektros energiją savoms reikmėms.

„Jeigu bus nustatyta nepagrįstai didelė elektros mainų kaina, mažų saulės jėgainių atsipirkimas pailgės nuo 8 iki 18 metų. O šeimos poreikiams pritaikytų nedidelių saulės elektrinių plėtra Lietuvoje nepajudės iš vietos“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis.

Investuos vos vienas kitas

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tvarką, mažos saulės jėgainės, kurios gamins elektrą namų ūkio poreikiams, turės mainytis elektra su skirstomojo tinklo operatoriumi ir visuomeniniu tiekėju „Lesto“. Kai tokios elektrinės pagamins elektros daugiau nei reikia, perteklių laikinai saugos “Lesto“, o kai elektros prireiks daugiau, negu gamina namų jėgainė, „Lesto“ saugomą elektrą grąžins.

Kalendorinių metų pabaigoje būtų išvestas balansas ir už mainus atsiskaitoma pagal įkainius, bet jie dar nepatvirtinti. Komisija yra nustačiusi, kad tuo atveju, jei gaminantis vartotojas pasiims mažiau elektros energijos iš tinklo nei perdavė, skirtumas turės būti fiksuojamas tinklo operatoriaus naudai.

LSEA prezidentas V. Mačiulis teigė, jog „Lesto“ tinklų naudojimo sąnaudos šiuo metu siekia apie 4 euro centus už kilovatvalandę (euro ct/kWh), todėl, tikėtina, tokia kaina ir bus nustatyta, nes pagal Kainų komisijos šį mėnesį patvirtiną metodiką pasinaudojimo elektros tinklais paslaugų kaina turi padengti visas pagrįstas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas.

Vitas Mačiulis /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Mes tikėjomės, kad bus nustatyta 0,5 euro ct/kWh kaina. Tuomet apsimokėtų statyti mažas jėgaines, o dabar retas tam ryšis. Nors šiandien gaminamos saulės jėgainės veikia apie 30 metų, spėlioti, kas bus po 18 metų, kai investicijos atsipirks, itin sudėtinga“, - svarstė pašnekovas.

Europoje šeimos namų ūkis dažniausiai įsirengia 4-6 kilovatų (kW) galios saulės jėgainę. Pasak V. Mačiulio, per metus 1 kW saulės jėgainė pagamina apie 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Maždaug 35 proc. jos namų ūkis sunaudoja iš karto (šaldytuvas, buitinė technika ir kiti įrenginiai), o likusią paskolina tinklo operatoriui.

„Elektros daugiau pagaminama dieną, o suvartojama - naktį. Tad likusius 65 proc. elektros dieną tektų atiduoti į tinklus ir vakare atsiimti. Šiltuoju metų laiku visada pagaminama gerokai daugiau elektros energijos negu šaltuoju, kai daugiau jos vartojama, todėl žiemą ir rudenį elektros pritrūksta. Taigi jėgainės atiduotų elektrą į tinklus vasarą, o rudenį atsiimtų. Už 1 kW galios saulės jėgainės per metus pagamintos 650 kWh elektros saugojimą „Lesto“ reikėtų mokėti po 4 euro centus“, - aiškino LSEA prezidentas.

Įsirengti 5 kW saulės jėgainę Lietuvoje dabar atsieina apie 7,5 tūkst. eurų. V. Mačiulis skaičiuoja: jeigu mainai su „Lesto“ mažoms elektrinėms nieko nekainuotų, investicija atsipirktų per 8 metus, jeigu kainuotų 1 euro ct/kWh – per 12 metų, o jei 4 euro ct/kWh – per 18 ir daugiau metų.

„Kalbama, kad vėl bus pučiamas saulės jėgainių burbulas. Bet jo negali būti, nes Lietuvoje tikrai yra nedaug žmonių, kurie galėtų išleisti 7,5 tūkst. eurų namų saulės jėgainei įsirengti. Tiek investuoti ryšis tik vienas kitas“, - dėstė pašnekovas.

Nenori dengti visų tinklo sąnaudų

V. Mačiulis tvirtina, kad 4 euro ct/kWh kainuoja padengti viso – žemos, vidutinės ir aukštos įtampos – skirstomojo tinklo naudojimosi sąnaudas. Tačiau saulės jėgainės prijungtos prie žemos įtampos tinklo ir aukštesnės įtampos tinklų nepasiekia. „Tarkime, gatvėje yra 10-20 individualių namų, jėgaines įsirengs 1-2 ūkiai, jų pagamintą elektrą suvartos kaimynai. Todėl mes sakome, kad gaminančių vartotojų elektra niekaip nepateks į vidutinės įtampos tinklą. Jiems reikėtų mokėti tik už žemos įtampos tinklo išlaikymą, kurio sąnaudos siekia apie 1 euro ct/kWh. O "saulininkams" ketinama užkrauti ir vidutinės, ir aukštos įtampos tinklo išlaikymo naštą“, - stebėjosi LSEA prezidentas.

Be to, V. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad „Lesto“ yra ne tik elektros energijos skirstytoja, bet ir tiekėja, parduodanti elektrą. „Dieną ir vasarą elektros biržoje „BaltPool“ elektra visada būna brangesnė negu vakare ir žiemą. Vadinasi, „Lesto“ iš "saulininkų" elektrą nemokamai gauna tada, kai ši brangi, o parduoda ją vakare ir žiemą, kai būna pigesnė. Iš kainų skirtumo bendrovė uždirba. Mūsų skaičiavimu, tas uždarbis siekia maždaug 2 euro centus už "saulininkų" pagamintą 1 kilovatvalandę. Deja, Kainų komisija šios naudos neįžvelgia“, - apgailestavo LSEA vadovas.

Užsidirbti, pasak V. Mačiulio, skirstomojo tinklo operatoriui padeda tai, kad Lietuvoje iki galo neįgyvendinta ES trečiojo energetikos paketo nuostata atskirti elektros energijos gamybą, skirstymą ir tiekimą.

Pakoregavo pagal įstatymą

Kainų komisija liepos 17-ąją pakoregavo Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką ir Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką. Pagal ją elektros energiją gaminantiems vartotojams, kurie elektrą vartoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams, o nesuvartotą dalį tiekia į elektros tinklus (esant vartojimo poreikiui elektros energiją vartoja iš elektros tinklų), prijungimo prie tinklų įmoka bus skaičiuojama kaip paprastam gamintojui, nenaudojančiam atsinaujinančių energijos išteklių. Kitaip sakant, gamintojas apmokės 100 proc. faktinės prijungimo darbų vertės.

Kaip LŽ aiškino Aistė Griškonytė, Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja, šiems gamintojams ir anksčiau buvo taikoma tokia pat prijungimo įmokos nustatymo tvarka, tai yra gaminantis vartotojas padengdavo 100 proc. faktinių prijungimo sąnaudų vertės, tačiau pati gaminančių vartotojų grupė teisės aktuose įtvirtinta tik nuo šių metų vasario mėnesio.

„Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika pakeista dėl Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių 2015 metų vasario 27 dieną. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodika nebuvo keista – tai visiškai naujas teisės aktas, kurį Komisija patvirtino pagal priskirtą kompetenciją“, - aiškino A. Griškonytė.

Komisija taip pat numatė, kad pasinaudojimo elektros tinklais paslaugų kaina turės padengti visas pagrįstas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas. Tuo atveju, jei gaminantis vartotojas pasiims iš tinklo mažiau elektros energijos nei perdavė, skirtumas turės būti fiksuojamas tinklo operatoriaus naudai. Paslaugų kaina bus nustatoma vieniems kalendoriniams metams, jos galiojimo terminai sutaps su skirstomojo tinklo operatoriaus persiuntimo paslaugos kainų galiojimo terminais.

Nei vartotojų, nei kainų

„Lesto“ Tinklo plėtros departamento direktorius Valdas Bancevičius LŽ teigė, jog elektros energiją gaminančių vartotojų, kurie elektrą vartoja savo reikmėms, šiuo metu nėra ir paslaugų kainos jiems dar nenustatytos. „Mūsų žiniomis, artimiausiu metu jas turėtų patvirtinti Kainų komisija“, - sakė V. Bancevičius.

LSEA duomenimis, šiuo metu yra išduota apie 200 leidimų statyti mažas saulės jėgaines.

LSEA prezidentas V. Mačiulis skaičiuoja, kad, įrengus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą saulės šviesos energijos elektrinių 10 megavatų (MW) įrengtąją suminę galią, Lietuvos piliečiai į maždaug 2 tūkstančius 5 kW galios saulės jėgainių investuotų apie 15 mln. eurų.

„Mažiau reikėtų gaminti elektros deginant brangias importines gamtines dujas, sumažėtų ir pačios elektros importas. Be to, Lietuvoje jau plėtojama saulės energetikos pramonė. Joje iš karto atsirastų apie 200 naujų darbo vietų“, - kalbėjo V. Mačiulis.

SKAIČIAI

Lietuvoje saulės elektrinių bendra įrengtoji galia dabar siekia 68 megavatus (MW). Teisės aktais nustatyta ją didinti tik iki 78 MW.

Vienam Lietuvos gyventojui šiandien tenka 28 vatai (W) saulės elektros energijos. Palyginkime: Belgijoje vienam žmogui tenka 240 W, Vokietijoje – 450 W, arba atitinkamai 12 ir 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtojimo strategija numato iki 2020 metų įrengti 10 gigavatų (GW) saulės energetikos elektrinių.

Šaltinis: LSEA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"