TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saulės jėgainės pradės elektros mainus

2015 02 06 6:00
Saulės energetikai mano, kad nedidelės saulės jėgainės turėtų mokėti tik už žemosios įtampos tinklo išlaikymą. LŽ archyvo nuotrauka

Saulės energetikai džiaugiasi nuo šių metų nuo kovo 2 dienos atsirasiančia galimybe mainytis mažų elektrinių pagaminta elektra su elektros tinklais, bet neslepia nerimo, kad Seimo nubrėžta tokių jėgainių plėtros riba ir šiuo metu rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai gali gerokai apmalšinti investuotojų norus.

Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pataisos numato, kad nedidelių saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 megavatų (MW). „Tai reiškia, kad kiekvienoje iš 60 Lietuvos savivaldybių vidutiniškai galės būti įrengta 16 individualių namų su nedidele saulės jėgaine arba maždaug po vieną - miestelyje“, - suskaičiavo Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis. Ar Lietuvoje atsiras daugiau mažų saulės jėgainių, jo nuomone, labai priklausys ir nuo to, kokia bus elektros saugojimo kaina, kurią pagal Energetikos ministerijos suformuluotus ir Vyriausybės patvirtintus principus nustatys Kainų komisija.

Įteisino elektros mainus

AIEĮ pataisos numato, kad ne didesnės nei 10 kilovatų (kW) galios individualios saulės jėgainės, biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose įrengtos ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės galės gaminti elektrą, o jos perteklių ar dalį pagamintos elektros tiekti į elektros tinklus ir nemokamai susigrąžinti tokį pat kiekį elektros iš skirstomųjų tinklų, kai jėgainė elektros negamina.

Pagaminto elektros energijos kiekio apskaita bus tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. Pavyzdžiui, saulėtą dieną tokia jėgainė generuotų elektrą ir tiektų į skirstomuosius tinklus, o savininkas dalį elektros nemokamai susigrąžintų grįžęs vakare namo, kai elektros poreikis išauga, bet sutemus jėgainė elektros negamina. Per visus metus vasarą daugiau saulės jėgainių pagamintos elektros būtų atiduodama į tinklus, o žiemą - atsiimama.

Jei šios mažos jėgainės elektros pagamintų daugiau, negu suvartotų, perteklių „padovanotų“ skirstomųjų tinklų operatoriui ir visuomeniniam tiekėjui UAB LESTO. Jeigu suvartotų daugiau, negu pagamintų, skirtumą LESTO sumokėtų pagal galiojančius elektros tarifus. „Būsimasis investuotojas turėtų tiksliai apskaičiuoti ir statyti tokią jėgainę, kad visą joje pagamintą elektrą pats suvartotų. Pavyzdžiui, dalį jos panaudotų geoterminiam šildymui ar kitoms reikmėms“, - pažymėjo V. Mačiulis.

Gaminantys elektrą vartotojai atleisti nuo prievolės mokėti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą už pačių pasigamintą energiją.

Kada mainytis neapsimokės

„Seimo priimtas pataisas vertiname labai gerai, nes vėl atsiranda galimybė efektyviai panaudoti saulės šviesą“, - kalbėjo V. Mačiulis. Vis dėlto jis nerimaudamas laukia, kokius įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė patvirtins iki šio įstatymo įsigaliojimo šių metų kovo 2 dieną. Kai įsigalios visi numatyti teisės aktai, gaminantiems vartotojams teks kreiptis į LESTO su prašymais išduoti technines sąlygas dėl saulės elektrinės prijungimo.

Daugiausia klausimų kyla, kiek gaminantiems vartotojams kainuos elektros energijos saugojimas. „Jeigu šios paslaugos kaina bus labai aukšta, įrengti mažas elektrines ir mainytis jų pagaminta elektra su LESTO neapsimokės“, - įsitikinęs V. Mačiulis.

LSEA skaičiuoja, kad nedidelių saulės elektrinių projektai būtų patrauklūs, jei saugojimo paslauga kainuotų iki 0,57 euro cento už 1 kilovatvalandę (euro ct/kWh). Šią kainą esą leidžia nustatyti daugelyje Europos šalių padaryti tyrimai. Energetikų skaičiavimais, tokiu atveju iki 10 kW galios jėgainė atsipirktų per 8-9 metus. Jeigu paslauga kainuotų 1,1 euro ct/kWh, jėgainės atsipirkimo laikotarpis išaugtų iki 11 metų. Kainai didėjant atitinkamai išaugtų ir atsipirkimo laikas.

Tikrąją kainą sužinos po metų

LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas atkreipė dėmesį, kad elektros energijos saugojimo kainos nei įstatymai, nei įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai nenumato. „Yra apibrėžta tik naudojimosi tinklais kaina. Tinklų operatoriaus sąnaudos, kurias VKEKK pripažins kaip pagrįstas už pasinaudojimą elektros tinklo infrastruktūra ir susijusias su dvipuse apskaita, bus įtraukiamos į naudojimosi tinklu kainą, kurią turės mokėti gaminantys vartotojai“, - teigė jis.

LESTO nuomone, šiuo metu bet kokie išankstiniai skaičiavimai nebūtų pagrįsti, todėl būsimas naudas ar nuostolius preliminariai būtų galima vertinti tik nustačius naudojimosi tinklais kainą, o tiksliau įvertinti tik praėjus bent vieniems metams po tokių įrenginių eksploatavimo. „Tuomet žinotume tokių gaminančių vartotojų mastą, energijos mainų kiekį, jiems nustatytų kainų lygį ir įtaką kitų vartotojų kainoms“, - sakė R. Kiaulėnas.

Saulės energetikai mano, kad nedidelės saulės jėgainės turėtų mokėti tik už žemosios įtampos tinklo išlaikymą, nes jų pagamintas elektros perteklius greičiausiai keliautų pas kaimyną. „Nemanau, kad Vilniuje saulės jėgainės pagaminta elektra būtų siunčiama į Klaipėdą. Negalima ant 10 kW galios jėgainės užkrauti vidutinės ir aukštosios įtampos tinklų išlaikymo sąnaudų“, - svarstė V. Mačiulis.

Energetikos ministerija praėjusią savaitę parengė ir suinteresuotoms institucijoms išsiuntė derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos nustatymo principų. Kai kurių jų energetikams sukėlė abejonių.

LSAE manymu, projekto rengėjai neatsižvelgė į Elektros energijos pakeitimo įstatymą, kuris nurodo, kad naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina turi padengti visas pagrįstas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas bei įvertinant skirstomųjų tinklų operatoriaus gaunamą naudą.

„Nauda yra ta, kad dieną elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje aukštesnė negu naktį, ir operatoriui tuo metu nereikės pirkti brangios elektros, nes gaus labai pigią elektrą iš saulės energiją gaminančių vartotojų. Tą patį efektą duos ir sezoniniai kainų skirtumai, nes gaminantys vartotojai vasarą atiduos operatoriui elektros perviršį ir sudarys sąlygas sutaupyti, o rudenį, kai elektra pigi, – gauti papildomų pajamų. Mūsų skaičiavimais, LESTO tokiu būdu per metus gaus apie 430 tūkst. eurų papildomų pajamų“, - LŽ dėstė V. Mačiulis.

Ažiotažo nesitiki

Seimo priimtos AIEĮ pataisos, be kita ko, numato, kad nedidelių saulės elektrinių įrengtoji suminė galia negalės viršyti 10 MW. Kai ši galia jau bus pasiekta, Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą.

„Tai reiškia, kad iš viso bus įrengta 1000 naujų jėgainių, tai yra kiekvienoje iš 60 Lietuvos savivaldybių vidutiniškai galės būti įrengta 16 individualių namų su saulės jėgaine ant stogo arba maždaug po vieną nedidelę jėgainę miestelyje“, - skaičiavo V. Mačiulis.

LSEA prezidentas netrykšta optimizmu dėl saulės energetikos plėtros Lietuvoje, net jeigu ir būtų nustatyta patraukli LESTO paslaugų kaina, o mažų saulės jėgainių plėtros neribotų Seimo nustatyta riba. „Ažiotažo tikrai nebus. Lietuvoje tikrai nedaug žmonių, kurie galvoja toli į priekį ir skaičiuoja, kad po 8-9 metų atsipirks investicijos į saulės kolektorių ant nuosavo namo stogo“, - svarstė jis.

V. Mačiulio nuomone, gerokai didesnė paskata įsirengti ne didesnės kaip 50 kW galios saulės jėgaines ir taip taupyti energijos sąnaudas bus biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose.

Skepticizmo dėl priimtų įstatymo pataisų poveikio laisvai elektros rinkai neslepia ir LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius R. Kiaulėnas. „Įstatymuose aprašyta dvipusės apskaitos sistema neleis iš esmės vystytis laisvai elektros rinkai buitinių vartotojų sektoriuje. Nepriklausomiems tiekėjams nebus patrauklu investuoti ir užtikrinti energijos mainus su smulkiais gaminančiais vartotojais, kurie neturės jokių papildomų įsipareigojimų pagaminti nustatytą energijos kiekį“, - LŽ sakė jis.

Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 2,6 tūkst. iki 30 kW galios saulės jėgainių, iki 10 kW galios - kelios dešimtys. Saulės jėgainių bendra instaliuota suminė galia siekia 68 MW.

Kinijos gamybos 10 kW galios saulės kolektorių Lietuvoje įrengti kainuoja apie 14 481 eurą, o modernesnį europietišką – apie 17 377 eurus. Tokia nedidelė jėgainė po 30 metų darbo dar išlaikytų apie 80 proc. efektyvumo.

Saulės energetika Europoje

ValstybėInstaliuota galia gyventojui (vatais, W)
Vokietija447
Belgija267
Čekija203
Slovakija99
Danija95
Jungtinė Karalystė43
Olandija40
Lietuva23
ES (28 šalių vidurkis)156

Šaltinis: LSEA, 2013 metų duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"