TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saulės jėgainių bumas virto nuostoliais

2013 04 25 4:40
Vakar Energetikos ministerijos tinklalapyje buvo nurodyta, kad gaminti elektros energiją saulės jėgainėse suteiktas 1601 leidimas. LŽ archyvo nuotraukos

Vyriausybei teks ieškoti lėšų kompensuoti nuostoliams, kuriuos patyrė be plėtros leidimų likusių iki 30 kW galios saulės jėgainių statytojai. Žaliosios energetikos šalininkai viliasi, kad valstybė savo energetikos politiką dar kartą peržiūrės.

Iki kovo 1 dienos investuotojai, nuo 2011 metų gavę leidimus saulės jėgainių plėtrai, turėjo pateikti skirstomųjų tinklų operatorės AB "Lesto" išduotus prievolių įvykdymo patvirtinimus. Jų nepateikusiesiems ir dar nepradėjusiems įgyvendinti projektų leidimai turėjo būti panaikinti, kaip numato Seimo patikslintas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas. Šio įstatymo pataisos buvo argumentuojamos siekiu stabdyti saulės energetikos plėtrą, kuri neva grėsė smarkiu elektros energijos kainos kilimu.

Energetikos ministerija 2013 metų vasarį pateikė plėtros leidimus gavusių asmenų sąrašą. Jame nurodyti 15 593 fiziniai ir juridiniai asmenys. Vakar ministerijos tinklalapyje buvo nurodyta, kad gaminti elektros energiją suteiktas 1601 leidimas.

Ieškos teisybės

AB "Lesto" atstovas Ernestas Naprys LŽ teigė, jog specialiai supaprastinti prievolių patvirtinimo dokumentai iki kovo 1 dienos buvo išduoti maždaug 332 asmenims.

Vadinasi, beveik 10 tūkst. įmonių ir gyventojų leidimų neteko. Didelė jų dalis jau patyrė nuostolių ir dėl jų ketina reikšti pretenzijas ankstesnius pažadus pamynusiai Vyriausybei.

Tarp likusiųjų be leidimo - ir nedidelė statybos UAB "Emis", kuri buvo numačiusi vykdyti investicinį 30 kW galios saulės jėgainės projektą. "Planų teko atsisakyti, nes Seimui priėmus įstatymo pataisas 2012 metų gruodį bankas nutarė nesuteikti mums paskolos", - LŽ sakė bendrovės vadovas Marius Alyta. Anot jo, nuo rugsėjo, kai iš ministerijos buvo gautas leidimas, iki gruodžio pasirengimas projektui tiesiogiai kainavo apie 4000 litų (be PVM), reikėjo ir įsigytą sklypą perregistruoti, ir kelis mėnesius važinėti, aiškintis, ieškotis įrangos pardavėjų ir kitaip gaišti laiką.

Dar bandyta skaičiuoti, ar pasiteisintų investicija į 10 kW galios jėgainės statybą, kuriai leidimo nereikia, tačiau sumažinus anksčiau nustatytus skatinamuosius elektros tarifus investicijos atsipirktų geriausiu atveju per 14 metų. Mokėti stabilų skatinamąjį tarifą numatoma tik pirmuosius 12 metų, o kaip bus paskui - nežinia, tad bendrovė padarė išvadą, kad investuoti į tokią smulkią jėgainę neapsimokės. Kaip teigė M.Alyta, "Emis" sieks iš valstybės atgauti bent dalį prarastų lėšų.

LŽ žiniomis, ne pavieniui, o grupėmis pretenzijas artimiausiu metu ketina reikšti daugelis patikėjusiųjų valstybės siūlytomis patraukliomis investicijų į mažąsias saulės jėgaines sąlygomis.

Žadėjo daugiau

Nepatenkinti valstybės elgesiu liko ir tie, kuriems leidimai buvo pratęsti. Vilnietis Gintas Umbrasas investuoti į 30 kW galios saulės jėgainę suspėjo, bet jaučiasi apgautas. "Mane žeidžia toks necivilizuotas valstybės elgesys, kai leidimą pasirašius vienomis sąlygomis, vėliau sumažintas kompensacinis tarifas ir nurodyta vėl pasirašyti leidimą, bet jau kitomis sąlygomis", - sakė jis.

Pagal anksčiau galiojusį skatinamąjį nesikeičiantį tarifą, numatytą 12 metų, už saulės elektros energijos kilovatvalandę žadėta mokėti po 1,44 lito, bet vėliau nuspręsta jį sumažinti iki 1,25 lito. "Nesu verslininkas, į projektą investavau visas savo santaupas, tikėjausi, kad sulaukus pensijos tai bus parama. Bet dabar skaičiuoju, kad sumažinus tarifą po 12 metų būsiu netekęs 60 tūkst. litų. Man tai didžiuliai pinigai", - apgailestavo žaliosios energijos šalininkas. Pasak jo, po tokių permainų teko investicijas sumažinti 15-16 proc., pasirinkus pigiausius saulės elementus. "Nežinau, gal kiniški irgi neblogi, nes dar nėra praktikos. Tai bus matyti tik po kelerių metų. Gali atsitikti ir taip, kad investicijos nespės atsipirkti", - svarstė G.Umbrasas.

Jis irgi ketina dėtis prie besibylinėjančios su Vyriausybe grupės ir siekti atgauti bent dalį savo investuotų lėšų. Jo nuomone, saulės jėgainių projektų bumas galėjo ir neišplisti, jei šis proveržis būtų sustabdytas labiau civilizuotomis formomis ir bent 2012 metų vasaros antroje pusėje.

Skriauda ir verslui

Drastiškas sprendimas sustabdyti saulės jėgainių plėtrą sužlugdė ir susijusių verslo įmonių planus. Besikuriančios ir gamybą jau vykdančios saulės baterijų modulių gamintojos jau žvalgosi tik į užsienio rinkas. Lietuvoje be darbo lieka saulės energetikos projektų kūrėjai, konsultantai, vykdytojai.

"Nenoriu nieko girdėti ir kalbėti nei apie saulės energetiką, nei apie politiką, - LŽ piktinosi Kauno UAB "Saulės energija" generalinis direktorius Edmundas Žilinskas. - Dabar dirbame tik prie aukštosios įtampos linijų."

R.Karoblis: "Tikiu, kad ilgainiui aistroms aprimus valstybė vėl atsigręš į saulę".

Šiandien Lietuvos saulės energetikos srityje, galima sakyti, niekas nevyksta. Taip tvirtino Kauno konsultacinės inžinerinės UAB "Via Solis" vadovas Rimvydas Karoblis. "Rinka Lietuvoje buvo beatsirandanti, bet staiga dingo, - LŽ pripažino jis. - Saulės energetikos versle esame jau penkeri metai. Iš pradžių orientavomės į Vakarų rinkas, paskui atsirado darbo Lietuvoje, o dabar vėl tenka grįžti į Vakarus."

Pasak jo, netiesą kalba tie, kurie tvirtina, kad saulės elektros energija yra labai brangi. Išdėliojus tai, kas pagaminama per 25-30 metų, kol veikia jėgainė, elektros energija vidutiniškai nė 20 centų nekainuoja. "Pati valstybė pasirinko būdą, kaip padėti, kad atsipirktų investicijos - 12 metų mokėti skatinamąjį tarifą. Daug kur tokios jėgainės subsidijuojamos. Galų gale ir Lietuvoje visų vartotojų sąskaita mokamos subsidijos net stovinčiai Elektrėnų elektrinei, o saulės energetikai tektų tik apie 9 proc. į elektros tarifą įskaičiuotų VIAP lėšų", - teigė R.Karoblis.

Vilčių nemarina

"Tikiu, kad ilgainiui aistroms aprimus valstybė vėl atsigręš į saulę. Dabar diskutuojame su Energetikos ministerija ir siūlome, kad Lietuvoje būtų įvesti skaitikliai į abi puses: kai elektros nereikia, ji būtų parduodama, o paskui, vakare arba rudens ar žiemos sezonu, ją būtų galima vėl atpirkti. Vakarų valstybėse tokia kryptimi ir einama", - pasakojo R.Karoblis.

UAB "Arginta", įrengusios pirmąją Lietuvoje saulės jėgainę, inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis irgi siūlytų tokį būdą supirkti ir parduoti saulės jėgainėse pagamintą energiją. Anot jo, tokia sistema plačiai taikoma Danijoje, o Lietuvoje tam yra dar geresnės sąlygos, nes turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, jos baseinas galėtų būti pildomas naudojant elektros energiją, pagamintą iš įvairių atsinaujinančių šaltinių.

Tokius dalykus esą derėtų numatyti rengiant Lietuvos energetikos strategiją, bet jis abejoja, ar taip bus, nes rengti strategiją esą patikėta Lietuvos energetikos institutui, kuris orientuotas į didžiąją energetiką. "Strategijos rengėjai pražiūrėjo, kad jau XXI amžius ir vis svarbesnį vaidmenį atlieka mažoji energetika: saulės baterijos, vėjo, biodujų jėgainės, mažosios hidroelektrinės. Jos ir Lietuvoje yra mažos tol, kol tėra viena kita dešimtis, bet kai bus dešimtys tūkstančių, gali atsitikti kaip Vokietijoje - saulėtą dieną 30 proc. suvartojamos elektros energijos yra pagaminama saulės jėgainėse", - sakė V.Mačiulis.

Kita vertus, jo nuomone, neatsakinga ir neūkiška, projektuojant gyvenamųjų namų renovavimą, nenumatyti saulės kolektorių ant stogų. "Projekto kaina dėl to padidėtų apie 10 proc., tačiau akivaizdžiai sumažėtų gyventojų sąskaitos už karštą vandenį, - svarstė jis. - Suprantu, tai gali nepatikti šilumos tiekėjams ir valstybės biudžetui. Bet juk valstybę žmonės sukūrė ne dėl biudžeto, o dėl to, kad gyventi būtų geriau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"