TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sausros nuostoliams dengti - grūdas iš aruodo

2006 12 02 0:00
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sako, kad pagrindinis sausros nuostolių kompensavimo šaltinis - anksčiau išmokamos ES paramos lėšos.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Šiųmetės šalnos, sausros ir liūtys žemdirbiams pridarė nuostolių už 695 mln. litų. Anksčiau pažadų negailėjusi valdžia šiems nuostoliams kompensuoti surado keturiolika kartų mažesnę sumą

"Už hektarą gavus kompensaciją gal du butelius alaus ir nusipirksi", - valdžios skirtą sumą sausros nuostoliams kompensuoti vertino Biržų krašto ūkininkas Henrikas Bertulis, valdantis 814 hektarų žemės. Vien jis dėl šių metų gamtos išdaigų patyrė 640 tūkst. litų nuostolį. Daugiausiai - 200 tūkst. litų - žemdirbys prarado krušai išmušus 141 ha rapsų. Šiųmetis ūkininko kviečių ir salyklinių miežių derlius perpus mažesnis.

Pirmenybė tiesioginėms išmokoms

Kaip LŽ sakė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, iš viso žemdirbių finansinei padėčiai pagerinti kitais metais bus skirta 130 mln. litų. Iš jų 50 mln. litų - tiesiogiai gamtos padarytai žalai, likusi dalis - 80 mln. litų - tiesioginėms išmokoms.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio skaičiavimu, šiemet iš viso nukentėjo daugiau kaip 70,7 tūkst. žemdirbių. Jie prarado per 1,4 mln. ha deklaruotų pasėlių. Zablockis mano, kad žemdirbiams turėtų būti dengiama bent 10 proc. patirtų nuostolių. "ŽŪM teigimu, reikia išnaudoti visas galimybes. Kai kurie ūkininkai, net ir derlingose žemėse dirbdami vos 10 ha, neturi iš ko sumokėti tiekėjams ar atsiskaityti su bankais", - teigė pašnekovas.

Galimybė yra

Anksčiau politikai kalbėjo, kad gamtos padarytiems nuostoliams dengti mėgins rasti apie 200 mln. litų. Šiandien, kaip sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, pažadų nebėra kam pildyti. "Atsirado viltis, kad žemdirbių nuostoliams padengti kitų metų biudžete bus rasta 50 mln. litų. Tačiau ir 175 mln. litų padengtų vos dalį nuostolių. Numatyta, kad Rezervo fondo lėšos galėtų būti skirtos stichinės sausros nuostoliams kompensuoti. Tačiau kažkodėl valdžia šio fondo judinti nenori, nors jame yra sukaupta 1,2 mlrd. litų", - sakė Markauskas.

Fondai nevilioja

Buvęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas piktinosi per sausrą politikų į kairę ir į dešinę dalytais pažadais. "Kai reikia pažadus tesėti - nebėra kam, o žmonės nusivylę. Pati žemės ūkio ministrė žemdirbiams sakė tai, ką jie norėjo girdėti. Aš už tai, kad žemdirbiams būtų padėta, tačiau negalima metai iš metų daryti piniginių injekcijų. Nesąžininga kaskart spausti biudžetą, kad būtų atimta dalis lėšų iš mokytojų ar gydytojų. Reikia pradėti kurti pasėlių draudimo sistemą", - įsitikinęs Jagminas.

Dabar retas ūkininkas ryžtasi mokėti dideles įmokas draudimo kompanijoms, o vėliau vargti įrodinėdamas, kad jis patyrė nuostolių. Dėl šių priežasčių savo pasėlių nedraudė ir Bertulis. Žemdirbys nepalaiko minties kurti žemdirbių savišalpos fondą. "Kuo ubagas gali paremti ubagą? Jau geriau santaupas laikyti kojinėje, negu įmokėti į tokį fondą. Iš jo naudos gali turėti tik smulkieji ūkininkai", - mano Bertulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"