TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savam kieme gali ir pranašas pabūti

2014 02 03 6:00
Daužniausiai gyventojai užsako pagaminti 80–100 kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius rąstinius namus. UAB "Lubas" nuotrauka

Senoji Varėna, turinti vos 1000 gyventojų, verslui nėra palanki, tačiau norint, ir iš mažos gyvenvietės galima į platesnius vandenis startuoti.

Tėvo ir sūnaus Lubų prižiūrima UAB „Lubas“, 2006 metais pradėjusi gaminti rąstinius namus, ne tik kiaurai peržengė prasiautusią krizę, bet ir išplėtė savo verslą. Bendrovės vadžias laiko Gediminas Lubas. Jo sūnus Mantvydas dar studijuoja, tad prie bendrovės daugiau prisideda bendraudamas su potencialiais pirkėjais. Abu čia netgi pareigas pasiskirstė: tėvas kalba, kai su klientais prireikia bendrauti rusiškai, o sūnus geriau įvaldęs anglų kalbą.

Sutapo laikas

G.Lubas pasakojo, kad verslą pradėjo įsirengęs stalių dirbtuves ir įsigijęs individualios veiklos pažymėjimą – su keliais darbščiais vyrais gamino langus, duris, dailylentes, grindų lentas. Paskui metėsi į senų namų renovavimą, kol galų gale sumanė patys gaminti rąstinius namus. Metas buvo palankus, pats ekonomikos pakilimas, todėl jau pirmaisiais metais vietoje planuotų dviejų namų pastatė šešis. Kitais metais, 2007-aisiais, buvo tikras užsakymų šuolis.

Sakoma, kiekvienas lietuvis per gyvenimą turi pasodinti bent po vieną medį ir pastatyti namą. „Neseniai bandėme suskaičiuoti ir nustatėme, kad per tuos beveik aštuonetą metų pastatėme apie 400 namų“, – didžiuojasi G.Lubas.

Daugiausia užsakovų, anot jo, atvyksta iš Vilniaus, Trakų, Molėtų rajonų, kur yra ežerų, tačiau dzūkiški namai jau puikuojasi ir Latvijoje. Pastatyti keli namai Saulkraste latviams, matyt, patiko, tad pernai varėniškius patys susirado užsakovai iš Latvijos pajūrio. Papės gyvenvietėje pernai iškilo visas rąstinių poilsinių ir pagalbinių pastatų kompleksas.

Daugiausia, anot B.Lubo, yra užsakoma 80–100 kv. metrų ploto rąstinių gyvenamų namų. Vienas toks pastatas surenčiamas per 2 savaites, bet kartą yra tekę Šalčininkų rajone per 3 mėnesius suręsti visą 13 namų gyvenvietę.

Bendrovės vadovo nuomone, „Lubo“ gaminami šilti rąstiniai namai palyginti pigūs, pagaminti ir pastatyti 100 kv. metrų ploto namą kainuoja 40–50 tūkst. litų. Brangiausia kainuoja įrengti komunikacijas – šildymo sistemą, elektrą, vandentiekį, kanalizaciją. „Kad būtų galima normaliai gyventi ir vasarą, ir žiemą, iš viso tenka investuoti iki 200 tūkst. litų“, – sako jis. Matyt, iš dalies dėl to apie 10 proc. užsakymų sudaro rąstinės pirtelės.

B.Lubo nuomone, išsilaikyti per krizę padėjo pirmiausia tai, kad bendrovės užsakovai yra ne įmonės ir ne vietiniai gyventojai, o pasiturintys fiziniai asmenys iš visos Lietuvos. Tokių visada būna ir per sunkmetį.

Didžiausias iššūkis

B.Lubo nuomone, verslas galėtų ir labiau suklestėti, jei ne didžiulė bėda, būdinga visoms mažoms gyvenvietėms, – trūksta darbo rankų. Bendrovėje nuolat triūsia apie 40 žmonių, o vasarą ir visas pusšimtis, taigi „Lubas“ galėtų būti didžiausias darbdavys gyvenvietėje, tačiau didžioji darbuotojų dalis atvažiuoja iš rajono centro - Varėnos.

„Bedarbių Senojoje Varėnoje daugybė kaip ir visoje Lietuvoje, tik čia gal geriau matyti. Iš tikrųjų tai tragedija, – svarsto. – Žmonės, filmų apie gražų gyvenimą prisižiūrėję, svajonėmis gyvena, o juodo darbo nenori.“ Pasak bendrovės vadovo, vargiai sekasi prisikviesti darbininkus netgi žinant, kad ši įmonė moka algas pagal tai, kiek uždirbta, bet visada gerokai daugiau nei minimumą.

Verslo sėkmė bendrovės savininkų neužliūliavo. „Kai ramiai gyveni, užsimanai veiklos“, – juokėsi B.Lubas. Jis jau sako ir pats nežinąs, ar sumąstė, ar susapnavo, kad prie rąstinių namų labai tiktų gaminti pjuvenų briketus. Gamyboje visada susikaupia kalnai pjuvenų, tai ir sumanė jas „įdarbinti“. Į briketų gamybos įrangą investuotas milijonas litų per trejetą metų dar neatsipirko, bet jau netoli.

Pjuvenų briketai yra 2,5 karto kaloringesni už malkas, vieno europadėklo (120X80 cm) užtenka apšildyti namą visą mėnesį. Pasak B.Lubo, šį kurą mielai perka ne tik Lietuvos gyventojai, jo nuvežama parduoti ir į Daniją, Olandiją – patys susirado. Verslininkas pripažįsta, kad briketai yra ne tik keleriopai kaitresni, bet ir brangesni už malkas. „Kas kaip skaičiuoja. Kaina, žinoma, aukštesnė, bet reikėtų vertinti ir savo darbą. Juk kiek reikia sugaišti ir prakaito išlieti, kol malkos paruošiamos, sunešamos, o čia prisikrovei briketų kamputyje – ir šilta, ir švaru, ir nereikia vis glėbiais į židinį mesti“, – šypsosi Senosios Varėnos verslininkas.

Kol kas naujų verslo planų jis sakosi nekuriąs, nes ir dabar - tik spėk suktis. Kita vertus, niekada nežinai, kas vėl kada gali prisisapnuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"