TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savanoriai - darbo jėga už dyką

2015 01 21 6:00
Vadovas naujokams: "Iš pradžių pasavanoriaukite, pažiūrėsime, kaip dirbate, o tada gal gausite darbo vietą.“ supersmarthealth.com nuotrauka

Savanorystė – altruistinė veikla, dirbant visuomenei naudingą darbą be jokio piniginio atlygio. Tačiau Lietuvoje daugėja atvejų, kai savanoriai tiesiog prilyginami nemokamai darbo jėgai ir begėdiškai išnaudojami. Kai kurios verslo bendrovės ir ne pelno siekiančios įstaigos taip savanaudiškai siekia sutaupyti.

„Iš pradžių pasavanoriauk, pažiūrėsime, kaip dirbi, o tada gal gausi etatinį darbą“, – tokius žodžius išgirdo darbo ieškojęs LŽ pašnekovas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš vienos Vilniaus viešosios įstaigos vadovo. Akivaizdu, kad tokios ne pelno siekiančios įstaigos vilionės neturi nieko bendra su savanorystės idėja.

Bet dar dažniau savanoriais bando savanaudiškai pasinaudoti pelno siekiančios bendrovės, pavyzdžiui, kviečia juos nemokamai dirbti dalijant reklaminius lankstinukus, rengiant degustacijas, organizuojant konferencijas ir pan.

Prilygsta išnaudojimui

Lietuvoje savanorystės idėjos – kaip niekad populiarios. Bet įprasta, jog savanoris už atliekamą darbą nesiekia gauti jokios materialinės naudos sau – tenori plėsti akiratį, įgauti patirties ar prisidėti prie atsakingesnės visuomenės kūrimo.

Europos savanorių tarnybos asociacijos „Saltes“ prezidentė Akvilė Budreckytė pabrėžė, kad pelno siekiančiose institucijose savanorystė negalima iš principo, o Tomo papasakota istorija ją nustebino. „Matyt, tiesiog nesuvokiama, kas yra savanorystė. Taip, yra organizacijų, kurios naudojasi savanorių gera valia, išnaudoja jų energiją. Įstaigos, kurios siekia gauti pelno, neturi nieko bendra su savanorystės idėja“, – dėstė A. Budreckytė.

Ji minėjo pavyzdžių, kai į savanorių organizacijas kreipiasi verslo bendrovės, iš kurių prašymų akivaizdu, kad jos tenori gauti nemokamos darbo jėgos. Tokiais atvejais padėti atsisakoma. „Viena bendrovė norėjo rinkai pristatyti naują produktą - ekologiškas bandeles - ir prašė atsiųsti jai savanorių, kad šie padėtų dirbti degustacijos vietose. Kitaip tariant, norėjo, kad padėtų parduoti. Tai išnaudojimas, nors ir labai smagi idėja, bet juk bandeles pardavinėja dėl pelno“, – piktinosi savanorių organizacijos atstovė.

A. Budreckytės žodžiais, tokių atvejų pasitaiko ne kasdien, tačiau yra žmonių, kurie tiesiog linkę išnaudoti savanorius. "Kartais jie nesupranta, kas yra savanorystė, bet kartais - veikia sąmoningai. Yra tokių žmonių, kurie linkę nemokėti mokesčių ir algų, ieškoti visokių galimybių, kad tik jiems patiems būtų geriau“, – aiškino A. Budreckytė.

Siūlo dirbti po 15 valandų

„Ar turite galimybę dirbti 3 dienas po 15 valandų? Ar mokate anglų ir rusų kalbas? Ar esate organizuoti ir atsakingi? Suteiksime maitinimą, apmokymą prieš renginį ir dalinį dalyvavimą“, – taip „savanorių“ jau ne pirmą kartą ieško bendrovė „Saviugdos mokykla“, organizuojanti seminarus „Milijonieriaus mąstymas“.

Savanorius buriančių organizacijų atstovų teigimu, tai tik vienas pavyzdžių, kai privati bendrovė siekia pritraukti nemokamos darbo jėgos, o skelbimas ir siūlomas darbas su savanorystės idėja neturi nieko bendra.

Tad dažnai savanorių organizacijos tokius prašymus atmeta, tačiau bendrovės nemokamų darbo rankų susiranda kitais būdais. Kaip LŽ pasakojo Grėtė Švėgždaitė, VšĮ Vilniaus savanorių centro vadovė, taip elgtis leidžia netobuli įstatymai. „Galbūt reikia griežtesnių normų, pavyzdžiui, bendroves bausti, jei tai piktybinis elgesys. Dabar sukuriama galimybė nuolat kompromituoti idėją, ir tai galima daryti be baimės“, – svarstė G. Švėgždaitė.

Kodėl kartais net žinomos, gerbiamos bendrovės ieško savanorių? G. Švėgždaitės teigimu, taip tiesiog sumanoma taupyti. „Įmonė, kurios renginiui organizuoti reikės 50 žmonių, galėtų juos pasisamdyti. Vidutiniškai vienam pagalbininkui tektų mokėti 30 eurų per dieną su mokesčiais. Taigi, samdant 50 žmonių, susidaro reikšminga suma – apie 1,5 tūkst. eurų“, – pavyzdį pateikė G. Švėgždaitė.

Tad neatsitiktinai, jos teigimu, Savanorių centras dažnai sulaukia užklausų iš privačių bendrovių, norinčių sostinėje išplatinti, tarkime, skrajutes. „ Už tai žadama, kad, pavyzdžiui, duos bilietų į renginį ir pan. Tokia veikla nėra savanorystė, mes sakome „ne“, bet jie suranda nemokamos darbo jėgos kitais keliais“, – pasakojo G. Švėgždaitė.

Savanorių centro vadovė pabrėžė, kad kartais savanoriauti linkę žmonės nė nežino savo teisių, kurias apibrėžia Savanoriškos veiklos įstatymas. Savanoriams turi būti suteiktas maitinimas, darbo įrankiai, apmokėta kelionė. „Kai žmonės nežino savo teisių, jie pamažu pradeda nusivilti. Taigi tokie pavyzdžiai gerą idėją kompromituoja“, – apgailestavo G. Švėgždaitė.

Rizikuoja savo vardu

Bendrovės, siekiančios vien pasinaudoti savanoriais kaip nemokama darbo jėga, rizikuoja savo reputacija. Tai pabrėžė Goda Aženeckaitė-Petravičienė, Verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vadovė. Svarbiausia, jos teigimu, aiškus nemokamai dirbančio žmogaus ir įmonės susitarimas.

„Jei darbo skelbime teigiama, kad įmonė ieško darbuotojo, tačiau jam neketina mokėti, - tai klaidinanti informacija", – sakė pašnekovė. Ji pasakojo, kad manipuliuojant kandidato bejėgiškumu, žadant jam mokamą darbą ateityje, dažnai net nesusitariama dėl konkretaus "išbandymo" termino. Tai ne tik kompromituoja savanorystės idėją, bet ir žemina asmenybę, kaip ir įmonės reputaciją. „Tokiu atveju sutaupoma trumpam laikui, tačiau apgauto, įskaudinto žmogaus įspūdžiai, perpasakoti mažiausiai septyniems pažįstamiems, gali kainuoti daug brangiau“, – komentavo ji.

Verslo konsultantė pridūrė, kad visi atrankų specialistai žino bent po kelias įmones, kurias laiko nepatikimomis būtent dėl įvairiausių jų taikomų nesąžiningų būdų siekti sau naudos ir neva taupyti. „Tai ne itin prestižinis sąrašas. Savanorystė Lietuvoje vos įgauna pagreitį, tad norėtųsi, kad įmonės, laikančios save socialiai atsakingomis, palaikytų šią idėją, taikydamos etiško darbuotojų samdymo praktiką“, – reziumavo „Grand Partners“ vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"