TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savarankiškai dirbantis – netinkamas klientas pirkti išsimokėtinai

2015 11 11 6:00
Savarankiška veikla gali apkarsti vos tik nusprendus įsigyti kad ir nebrangią prekę išsimokėtinai - paaiškės, jog esi "nepatikimas" klientas. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojai priversti vengti savarankiškos veiklos, nes darbo vietą sau susikuriantys žmonės tebėra lyg užribyje – jie ne tik nepretenduoja į daugelį socialinių garantijų, bet ir atstumiami kredito rinkos – negali pasinaudoti paprasta galimybe pasiskolinti pinigų arba pirkti išsimokėtinai.

Bankai „Lietuvos žinioms“ jau yra teigę, kad savarankiškai dirbančių žmonių neignoruoja, esą šie turi galimybių gauti paskolas. Tačiau pripažįstama, kad tokie klientai vertinami labai konservatyviai. Realūs pavyzdžiai rodo, kad pasiskolinti pinigų iš bankų individualiai dirbantiems asmenims išties komplikuota.

Maža to, suvaržyti ir mažesni savarankiškai dirbančių žmonių poreikiai. Gaudami nuolatines pajamas individualią veiklą legaliai vykdantys, mokantys mokesčius asmenys gali būti „nepatikimi“ pirkti išsimokėtinai net paprasčiausias buitinės technikos ar elektronikos prekes, nekainuojančias nė tūkstančio eurų.

Sulaukė neigiamo atsakymo

Dienraščio skaitytoja vilnietė Laura (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savarankiška veikla pagal individualios veiklos pažymą verčiasi kiek daugiau nei metus. Ji teigia kas mėnesį gaunanti nuolatines pajamas, viršijančias vidutinį šalies atlyginimą. Moteris teigia esanti finansiškai apsirūpinusi ne prasčiau nei tokias pat pajamas gaunantis samdomas darbuotojas. Nors neturi darbo sutarties, ji sakė galinti numatyti ir planuoti pajamas, o tikimybė netekti užsakovų esą ne didesnė nei samdomam darbuotojui bet kada netekti darbo.

Įvertinusi savo finansines galimybes Laura nusprendė vieno didžiųjų buitinės technikos ir elektronikos prekybos tinklų internetinėje parduotuvėje išsimokėtinai įsigyti televizorių. Ji išsirinko apie 830 eurų kainuojantį modelį ir pasirinko už jį susimokėti per trejus metus. Mėnesio įmoka pagal kredito bendrovės pasiūlymą siekė 28,75 euro – moters manymu, labai nedidelę sumą.

„Pateikusi užklausą kredito bendrovei, po keliolikos minučių gavau neigiamą atsakymą. Neva remdamasi „Sodros“ duomenimis ir Atsakingojo skolinimo nuostatomis bendrovė tokios paslaugos man suteikti negali. Negaliu sakyti, jog buvau priblokšta – esu skaičiusi, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms kreditą gauti sudėtinga. Viena vertus, palaikau atsakingo skolinimo politiką, kita vertus, labai pikta ir apmaudu, kad sąžiningai dirbdama, susikūrusi darbo vietą, gaudama pastovias pajamas, jas deklaruodama ir mokėdama mokesčius valstybei esu vertinama prasčiau nei tiek pat uždirbantis samdomas darbuotojas ir negaliu išsimokėtinai įsigyti paties paprasčiausio pirkinio“, – apmaudą liejo vilnietė.

Kredito reitingas – palankus

LŽ aiškinosi, ar viešuose registruose matyti individualiai dirbančio asmens pajamų dydis ir jų periodiškumas.

„Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis nurodė, jog prašydamas kredito žmogus paprastai pasirašo sutikimą, kad kredito įstaiga peržiūrėtų jo duomenis, kaupiamus „Sodroje“. Duomenys apie individualios veiklos pajamas į registrą įtraukiami tada, kai jos yra deklaruojamos ir sumokamos. Jei žmogus vykdo individualią veiklą, šios veiklos pajamas jis turi deklaruoti ir sumokėti iki kitų metų gegužės mėnesio. Bėda ta, kad jei, pavyzdžiui, žmogus veiklą pradeda vykdyti liepą, duomenis apie to mėnesio pajamas jis teikia tik kitų metų gegužę. O tai reiškia, kad turi praeiti ilgas laikotarpis, kol visos jo pajamos tampa matomos.

M. Žilionis priminė, kad kredito bendrovės mato informaciją, kuri prieinama ir pačiam gyventojui, prisijungusiam prie savo paskyros „Sodros“ puslapyje. Galite pats suformuoti „Suvestinę apie duomenis mokumui įvertinti“, kurioje rodomos gautos pajamos, išmokėtos išmokos bei pan., ir tokiu būdu pažvelgti į save kredito bendrovės akimis.

Be to, naudodamasis asmeninės kredito istorijos sistema „Mano Creditinfo“ kartą per metus gyventojas gali nemokamai patikrinti, kokiai kredito rizikai priklauso. Tai padarė ir LŽ pašnekovė Laura. „Mano Creditinfo“ duomenimis, jos tikimybė vėluoti atsiskaityti su kreditoriais 90 ir daugiau dienų siekia 0,83 proc. – gyventoja pagal kredito reitingą patenka į B klasę, kuri apibūdinama taip: „Palankios sąlygos kredito suteikimui ar prekių/paslaugų įsigijimui išsimokėtinai.“ Duomenys taip pat rodo, kad moteris neturi kitų finansinių įsipareigojimų ir skolų. Tai kodėl jai atsisakoma paskolinti 800 eurų?

„Peršasi tik viena mintis: mano pajamos įvertintos kaip netvarios tik dėl savarankiškos veiklos“, – sakė moteris.

Vertina konservatyviau

Išsipirkimą siūlančios kredito bendrovės LŽ pripažino, jog savarankiškai dirbančio asmens finansinės galimybės „vertinamos šiek tiek atsargiau“, bet neigė, kad vien dėl tokio veiklos pobūdžio jis gali būti nepageidaujamas.

Konstantinas Balakinas, bendrovės „General Financing“ generalinis direktorius, neslėpė, kad pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą dirbančius asmenis bendrovė vertina konservatyviau ir griežčiau, nes esą sudėtingiau įsitikinti tokių asmenų pajamų tvarumu – informacija apie jų pajamas viešuose duomenų registruose nėra prieinama realiu laiku.

„Dėl to reikalingas atskiras individualus vertinimas. Norintis pirkti išsimokėtinai klientas privalo nuolatines pajamas gauti bent 4 mėnesius, jo finansiniai įsipareigojimai perkant išsimokėtinai neturi viršyti 40 proc. gaunamų pajamų – to reikalauja Lietuvos įstatymai ir Lietuvos banko taisyklės. Taip pat įsitikinama, ar gaunamos vienodo dydžio pajamos, ar jos kinta ir kaip“, – teigė K. Balakinas.

Bendrovės „Mokilizingas“ Pardavimo skyriaus vadovas Saulius Kuliešius LŽ sakė, kad bendrovė visus savo klientus vertina vienodai – griežtai laikydamasi Vartojimo kredito įstatymo bei Atsakingojo skolinimo nuostatų. „Vertinimo procedūra ir reikalavimai vienodai taikomi tiek savarankiškai dirbantiems, tiek ir kitiems asmenims“, – patikino jis ir pridūrė, jog savarankiškai dirbantys asmenys gali pirkti išsimokėtinai, jei įrodo, kad jų pajamos tvarios ir pakankamos.

S. Kuliešius nurodė, kad reikiamą informaciją – sutartis, banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus – bendrovė gauna iš viešų duomenų bazių bei pačių klientų. Kadangi savarankiškai dirbančių asmenų veiklos pajamos ne visada būna tolygios per trumpesnį laikotarpį, vertinamas ilgesnis jų veiklos laikotarpis.

Siūlo ieškoti toliau

Rinką prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) ir Ūkio ministerija neigė esant savarankiškai dirbančių žmonių diskriminaciją ar apribotas galimybes pasiskolinti. „Norime pažymėti, kad Atsakingojo skolinimo nuostatai nediskriminuoja asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą“, – LŽ sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta. Anot jo, Atsakingojo skolinimo nuostatos nurodo, kad priimant sprendimą dėl kredito suteikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip šešių pastarųjų mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas.

Tačiau kredito įstaiga pati sprendžia, kurios ir iš kokių šaltinių kredito gavėjo gaunamos pajamos laikytinos tvariomis, įvertinant visas galimas rizikas, pavyzdžiui, gaunamų pajamų sezoniškumą. „Dėl šios priežasties skirtingų kredito įstaigų pajamų tvarumo vertinimas gali skirtis, ir vienos atsisakymas teikti kreditą asmeniui, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą, nebūtinai reiškia, jog ir kitos kredito įstaigos priims tokį patį sprendimą. Tokiu atveju siūlytume bandyti skolintis kitose kredito įstaigose“, – pažymėjo LB atstovas.

Alternatyva – paslaugų teikėjai

Paslaugų teikėjai, kurie taip pat siūlo įsigyti su jų veikla susijusius pirkinius, savo klientų į dirbančius samdomą ir individualų darbą neskirsto. Todėl didesnė tikimybė, kad jie klientui leis įsigyti prekę išsimokėtinai.

„Teo“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis LŽ sakė, kad išmaniosios namų įrangos prekės visiems esamiems „Teo“ klientams parduodamos be jokių papildomų kreditingumo tikrinimų, jei jie bendrovės paslaugomis naudojasi 6 mėnesius ir daugiau, nevėluoja atsiskaityti už paslaugas ir jei jų įsigyjamos įrangos mėnesio įmoka neviršija 44 eurų.

„Jei įrangą įsigyja ne „Teo“ klientai arba mėnesio įmokos yra didesnės nei minėti 44 eurai, pirkėjų kreditingumas tikrinamas pagal rinkoje įprastą procedūrą, pirkėjo sutikimu nusiunčiant užklausą į „Sodrą“ ir pagal „Creditinfo Lietuva“ teikiamą informaciją. Jei dirbama pagal individualios veiklos pažymą arba su verslo liudijimu, prašome pažymos apie gaunamas mėnesines pajamas, jos turėtų siekti Lietuvoje nustatytą minimalios algos dydį. Vėlgi ši sąlyga netaikoma, jei pirkėjas ne mažiau kaip pusę metų yra „Teo“ klientas, laiku atsiskaito už paslaugas, o perkamos įrangos mėnesinė įmoka nesiekia 44 eurų“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, „Teo“ išmaniosios namų įrangos pardavimas mėnesio įmokų pagrindu auga rekordiniu greičiu ne tik dėl šios paslaugos patogumo, kainų konkurencingumo ir ekspertų patarimų, bet ir dėl palankių finansavimo sąlygų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"