TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savarankiškai dirbantys žmonės bankuose nelaukiami

2015 05 02 6:00
Iš savarankiškai dirbančių ir paskolos prašančių asmenų bankas gali pareikalauti nemažai duomenų. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje savarankiškai dirbantis asmuo gali jaustis finansiškai tvirtai stovintis ant kojų, tačiau banko paskolos jis vis vien negaus. Bankininkų gali neįtikinti net ir gana stabilios anksčiau uždirbtos žmogaus pajamos.

Bankų klientai, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, sudaro labai nedidelę dalį visų gavusiųjų paskolas. „Swedbank“ jų turi apie 5 proc., „Danske Bank“ – apie 10 procentų.

Tiesa, galima tik spėlioti, ar prašymas išduoti paskolą patenkinamas vos saujelei savarankiškai dirbančių asmenų, ar jie patys vengia finansinių įsipareigojimų. Bankininkai tikina, jog sėkmingai individualia veikla užsiimantiems ar verslo liudijimus turintiems žmonėms sudaromos bemaž vienodas galimybes gauti kreditą kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartis. Tačiau gyventojų istorijos rodo, kad savarankiškai dirbantys piliečiai nėra itin pageidaujami bankų klientai.

Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys 2014 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 10,4 proc. visų užimtų gyventojų. Per metus jų gretos padidėjo 2,9 proc., iki 141 tūkst. žmonių.

Patvirtina asmeninė patirtis

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė tvirtino girdėjęs istorijų, kai prašydami kredito savarankiškai dirbantys asmenys susidūrė su problemomis. Bankai šiems žmonėms skolina nenoriai, nes nepripažįsta jų pajamų kaip nuolatinių. Su nepasitikėjimu, anot R. Paukštės, susiduria net tie, kurių pajamos nekinta 10 metų, tačiau atsiskaitymo modelis nėra visiškai tradicinis.

„Pažįstu vieną dėstytoją, kuri universitete dirba 10 metų. Liepos mėnesį įstaiga dėstytojus atleidžia, o rugsėjį vėl priima. Nors tai kartojosi dešimtmetį, bankas jos pajamas įvertino kaip nenuolatines ir pasiūlė imti mažesnį kreditą arba paskolos prašyti kartu su kitu asmeniu. Viena vertus, banką galima suprasti - baiminamasi, kad universitetas nebeatnaujins sutarties. Dėstytoja, aišku, neprapultų, bet bankas, matyt, pagal savo taisykles vertina tai kaip nepakankamą saugiklį“, - kalbėjo R. Paukštė.

Neigiamo banko atsakymo dėl paskolos kadaise yra sulaukęs ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Vyras pasakojo, kaip dirbdamas privačiu konsultantu kartą kreipėsi į banką dėl kredito, tačiau jo negavo. Argumentas - kliento autorinės sutartys rodo tik buvusias lėšas, o būsimų pajamų negali garantuoti. Banko neįtikino tai, jog istoriškai pajamos buvo ganėtinai pastovios. „Paskui, tiesa, džiaugiausi, kad negavau kredito. Pajamos baigėsi, taigi būčiau užsinėręs paskolų kilpą“, - dalijosi patirtimi K. Kupšys. Jis pažymėjo, kad dėl netikėtų gyvenimo posūkių savarankiškai dirbantys asmenys turėtų gerai apsvarstyti, ar būtina skolintis.

Asmeninės patirties turintis K. Kupšys dabar nelinkęs nei kategoriškai kaltinti bankų, nei jų ginti. Pašnekovas sutiko, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra truputį nuvertinami ir ignoruojami dėl svyruojančių pajamų. Tačiau bankai esą įgyvendina Lietuvos banko nustatytus reikalavimus, taip pat saugo gyventojus nuo skolų kupros. „Lazda turi du galus. Ar galime lengvai skolinti asmeniui, kuris rytoj galbūt negalės grąžinti paskolos? Kita vertus, ar turėtume visiškai neskolinti? Kodėl reikėtų diskriminuoti žmogų, kuris, pavyzdžiui, jau 10 metų prekiauja kiniškais batais, turi savo kioskelį ir gauna nuolatines pajamas. Kodėl jam taikomi papildomi reikalavimai?“ - svarstė K. Kupšys.

Koziris - užgyventas turtas

Vertinti savarankiškai dirbančių asmenų galimybes skolintis, anot Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovo Giedriaus Romeikos, labai sudėtinga, nes finansų rinka itin uždara. Bankai slepia sąlygas, nors nuolat deklaruoja savo veiklos skaidrumą, o jų maržos paslaptis išvis saugoma po devyniais užraktais.

„Mechanizmai nustatant fiksuotas palūkanas ilgesniam laikotarpiui, taisyklės derinamos individualiai su kiekvienu klientu. Taigi ribojamas žmogaus pasirinkimas - jis turi įdėti labai daug pastangų, skirti nemažai laiko, kad apeitų kelis bankus ir išsirinktų geriausias sąlygas. Pasitikrinti jas viešojoje erdvėje nėra galimybės“, - teigė pašnekovas.

G. Romeika sakė negirdėjęs apie tai, kad kuri nors savarankiška veikla bankų būtų vertinama atlaidžiau. Tačiau neabejojo, jog bemaž daugiausia lemiantis veiksnys bankui priimant sprendimą dėl kredito yra kliento turimas nekilnojamasis turtas, kurį reikalui esant galima išieškoti. Pasak jo, būtent turtinė nuosavybė daugeliu atvejų gali būti pagrindinis raktas į paskolą.

Vertina kiek konservatyviau

Bankai tikina neignoruojantys savarankiškai dirbančių žmonių, tik šiek tiek konservatyviau vertinantys jų pajamas. "Nors apsispręsdami dėl paskolos bankai yra atsargesni, tai nereiškia, kad paskolos prašantys savarankiškai dirbantys asmenys dalyvauja tarsi kokioje loterijoje. Nieko panašaus! Bankai tiesiog taiko kiek kitokią rizikos vertinimo metodiką ir prašo šiek tiek daugiau dokumentų“, - pabrėžė Medicinos banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadybininkė Vilma Juozapavičienė.

Priimant sprendimą suteikti finansavimą visi klientai, anot „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovo Tomo Puliko, vertinami individualiai, ir pajamų pobūdis nėra pagrindinis veiksnys. Svarbiausia, kad gaunamos lėšos būtų tvarios, pagrįstos ir deklaruotos, o jų tęstinumas nekeltų abejonių. Be to, bankas visada įvertina ir pajamų kitimo ar svyravimo riziką. Kai ji didesnė, nei dirbant pagal darbo sutartį, kliento mokumas gali būti vertinamas konservatyviau.

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika taip pat sakė, kad finansavimo sąlygos tiek pagal darbo sutartis, tiek savarankiškai dirbantiems žmonėms beveik nesiskiria, o sprendimai dėl paskolos dydžio ir sąlygų yra individualūs. Tačiau kreipdamiesi į banką šie klientai turi atlikti „namų darbus“.

„Informaciją apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, pajamas bankas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“. Tie, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, patys turi pristatyti bankui jų gaunamas pajamas ir išlaidas liudijančius dokumentus: verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų ir išlaidų žurnalą bei kitus. Tuomet bankas atlieka asmens veiklos, pajamų tęstinumo įvertinimą“, - paaiškino V. Doveika.

Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank" Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė, nurodė, kad savarankiškai dirbantis žmogus nelaikomas rizikingu, jei pajamas gauna reguliariai ir ne vienus metus. Bankas pageidauja matyti bent dvejų metų veiklos tęstinumą. Vertinant tokių klientų pajamas, veiklos sąnaudas ir įsipareigojimus, skiriama daugiau dėmesio, stebimos tendencijas, kaip lėšos kito. Taigi pajamų vertinimas užtrunka ilgiau, o kartais paprašoma ir papildomų dokumentų ar paaiškinimų.

„Mūsų patirtis rodo, kad toli gražu ne visi fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla, yra didelės arba labai didelės rizikos klientai“, - pažymėjo ir V. Juozapavičienė, Medicinos banko atstovė. Pasak jos, toks pat pajamų vertinimo principas taikomas ir žmogui, prekiaujančiam pagal verslo liudijimą kioske, siuvinėtų dirbinių pardavėjui, batsiuviui, rankdarbių meistrui, ir advokatui, odontologui ar kitam pagal profesinės veiklos pažymą dirbančiam asmeniui.

Panašią tvarką kredituodamos savarankiškai dirbančius gyventojus taiko ir unijos. Jose tokių klientų dalis taip pat nėra didelė. Lietuvos centrinės kredito unijos Rizikos valdymo ir kontrolės departamento direktorius Mindaugas Vijūnas nurodė, kad žmonių, besiverčiančių individualia veikla, paskolos šiuo metu sudaro 13,9 mln. eurų, arba 5,4 proc. visų kredito unijų (be LCKU) paskolų portfelio. 2013-2015 metais šio segmento klientų kreditų dalis išliko panaši. Nors papildomų kriterijų individualią veiklą vykdantiems asmenims unijos esą netaiko, kreditavimo specialistai jų taip pat gali paprašyti pristatyti daugiau dokumentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"