TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sąvartyno mokesčiu skatins rūšiuoti atliekas

2014 11 19 6:00
Lietuva yra viena paskutinių Europoje valstybių, kurios iki šiol neįsivedė sąvartyno mokesčio. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo 2016 metų Lietuvoje įvedamas mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose. Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, už jas balsavus 68 ir susilaikius 20 parlamentarų.

2016 metais šalyje bus pradėtas taikyti nepavojingųjų atliekų 75 litų už toną tarifas, kuris kasmet bus didinamas, kol 2020 metais pasieks 155 litus. Pavojingųjų atliekų tarifas atitinkamai didės nuo 165 litų iki 245 litų, o asbesto atliekų – nuo 25 litų iki 105 litų už toną. Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje valstybių, kurios iki šiol neįsivedė sąvartyno mokesčio.

Žalingiausias tvarkymo būdas

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šio mokesčio reikia tam, kad sąvartyne būtų šalinama kuo mažiau atliekų, o jos būtų kitaip antrąkart panaudojamos, perdirbamos ar kaip žaliava energijai gaminti. „Iš esmės tai mokestis, kuris skatintų mažiau atliekų vežti į sąvartynus. Juk sąvartynas yra brangiausias atliekų „tvarkymo“ būdas. Sąvartynams reikia žemės plotų, nukenčia aplink gyvenantys ir bet kuria veikla užsiimantys žmonės. Į sąvartynus vežamos atliekos galėtų būti panaudojamos, tačiau dėl mažo mokesčio nenaudojamos ir prarandamos kaip energijos išteklius ar žaliava kitam produktui. Be to, sąvartyne susidaro dujų, kurios daro neigiamą įtaką klimato kaitai“, - sąvartynų žalą aiškino V. Karosienė.

Pasak jos, 99 proc. sąvartyno dujų sudaro metanas ir anglies dioksidas, kurios yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Be šių medžiagų, sąvartyno dujose taip pat yra deguonies, azoto, neorganinių junginių, organinių junginių ir metalų.

2000 metais Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad aplinkosauginės atliekų šalinimo išlaidos reikalavimus atitinkančiuose sąvartynuose vidutiniškai siekė apie 20 eurų (11 eurų sudarė neigiamas atliekų šalinimo poveikis ir 9 eurai - neigiamas poveikis dėl prarandamų energijos išteklių).

„Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, kuri iki šiol neįsivedė sąvartyno mokesčio. Todėl pas mus labai daug atliekų į juos keliauja, nes kitos priemonės – rūšiavimo konteineriai, visuomenės švietimas – neduoda greitų rezultatų“, - svarstė V. Karosienė.

Šiuo metu sąvartynuose šalinama apie 70-75 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų. Lietuva siekia, kad iki 2016 metų ne mažiau kaip 45 proc., o iki 2020 metų - ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų būtų perdirbtos ar kitaip panaudotos, o iki 2020-ųjų pakartotinai naudoti ir perdirbti būtų paruošta mažiausiai 50 proc. komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastiko ir stiklo atliekų.

Europa yra užsibrėžusi uždavinį, kad po 2020-2030 metų sąvartynuose turėtų būti šalinami tik po deginimo likę šlakai, pelenai ar atliekos, kurios niekam kitam nebetinkamos.

Seimo priimtas įstatymas nustatė, kad mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokės sąvartyno operatorius.

Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bus mokamas į valstybės biudžetą, o lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.

Vilma Karosienė: „Sąvartynas yra brangiausias atliekų „tvarkymo“ būdas.“/Ritos Stankevčiūtės (LŽ) nuotrauka

Rengs naują įstatymo projektą

Seimas ketvirtadienį nepritarė (79 balsai "už", 2 - "prieš" ir 10 susilaikiusių) Aplinkos ministerijos parengtoms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Projektas numatė į regioninių atliekų tvarkymo centrų valdymą įtraukti valstybės ir visuomeninių organizacijų atstovus, nustatė savivaldybių atsakomybę už atliekų tvarkymą ir kitus su atliekų tvarkymu susijusius dalykus.

Savivaldybėms, neįvykdžiusioms šiame įstatyme ir Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytų užduočių šiame plane nustatytais terminais ir neužtikrinusioms jame numatytų reikalavimų, buvo numatyta skirti ekonominių sankcijų. Baudos už įvairius pažeidimus būtų būtų siekusios nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. litų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas LŽ sakė, kad šio įstatymo pataisos komitete svarstytos nuo šių metų pavasario, kai jas pateikė buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Atvirai pasakysiu, nemažai klausimų kėlė siūlymas „nacionalizuoti“ regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC), į jų valdymo organus įtraukti stebėtojų iš ministerijos ir visuomeninių organizacijų. Teisingumo ir Ūkio ministerijos pareiškė, kad akcijų iš atimti negalime, nes tokiu atveju šių akcijų turėtų atsisakyti savivaldybės, kurioms dabar RATC ir priklauso. Savivaldybių asociacija pareiškė griežtą protestą, kad RATC valdymo organus reorganizavus savivaldybės iš viso atsisakytų šių centrų, nors atliekų tvarkymas Lietuvoje pavestas savivaldybėms“, - dėstė komiteto pirmininkas.

Įstatymo projektas numatė suteikti įgaliojimus Aplinkos ministerijai deleguoti kandidatus į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių - RATC kolegialius valdymo organus.

Aplinkos ministerija turėjo deleguoti 4 narius: 2 iš Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžių institucijų, 1 fizinį asmenį iš ūkio subjektų ir 1 narį iš nevyriausybinių organizacijų. Šių įmonių valdybą turėjo sudaryti 4 valstybės ir po 1 narį iš kiekvienos savivaldybės.

A. Salamakino teigimu, nepavykus įstatymo patobulinti, komitetas nusprendė siūlyti jį atmesti ir sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukti su atliekų tvarkymu susijusių institucijų, savivaldybių, RATC, Aplinkos ministerijos atstovai. „Dirbame prie naujo įstatymo, tikiuosi, kad parengsime geresnį produktą“, - sakė politikas.

Dėl sumanymo bausti savivaldybes finansinėmis baudomis už joms skirtų užduočių nevykdymą, A. Salamakino žodžiais, didelių diskusijų nekyla. „Ekonominėms sankcijoms iš esmės visi pritaria, taip pat ir naujoji darbo grupė, todėl ši įstatymo nuostata liks ir naujame projekte. Jeigu sankcijų netaikysime patys, mums jas pritaikys Europa. Tad mokesčių mokėtojai vis tiek turės sumokėti“, - pažymėjo jis.

Anot A. Salamakino, greičiausiai nepavyks iki Naujųjų metų parengti naują įstatymo projektą, tad jis Seimui turėtų būti teikiamas pavasario sesijoje.

Tačiau politikas džiaugėsi, kad nelaukdamas, kol bus parengtas naujas Atliekų tvarkymo įstatymo projektas, Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą tarifai.

Kodėl dar daug chaoso

„Svarbu, kad sistema pradėtų veikti. ES užduotys yra didžiulės. Numatoma pasiekti, kad 2030 metais sąvartynuose būtų šalinama vos 5 proc. atliekų, o visa kita – rūšiuojama ir perdirbama. Tačiau reikia pripažinti, kad atliekų tvarkymo srityje, kaip ir daug kur kitur, velkamės ES uodegoje. Laukia daug darbų ir delsti nėra ko“, - sakė A. Salamakinas.

Pasak jo, reikia pagaliau sutvarkyti įstatymų bazę, kad atliekų tvarkymo sistemoje būtų mažiau chaoso, aiškiau reglamentuoti valstybės, savivaldybių ir privataus kapitalo atsakomybę įvairiose sistemos grandyse.

„Šiandien atliekų rūšiavimas daugmaž sutvarkytas tik Alytaus rajone, kur prie kiekvieno daugiabučio ar individualaus namo stovi po 3 konteinerius. Neblogai tvarkosi Klaipėda. Bet nuvažiuokite į kitur – viso to nėra, daugelyje rajonų beveik visos atliekos vežamos į sąvartynus“, - pažymėjo A. Salamakinas.

Seimo aplinkos komiteto pirmininkui kelia nerimą ir tai, kad niekaip nepyksta įsisavinti ES lėšų, skirtų atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloms statyti apskrityse. Projektas, anot jo, buksuoja ir Vilniuje, o jo įgyvendinimo būdas, kai būsimasis operatorius beveik neinvestuoja nuosavų lėšų, gamyklą stato vien iš ES ir valstybės savivaldybės subsidijų, o paskui 20 metų nustatinės kainas, esą kelia daug klausimų.

„Turime padaryti labai daug darbų, kad atliekų tvarkymo srityje atsidurtume bent tarp ES vidutiniokų“, - sakė A. Salamakinas.

V. Karosienė mano, kad atliekų sektorius yra vienas sudėtingiausių ir veikiamas įvairiausių interesų. „Atliekų tvarkymo viešoji paslauga paliečia kiekvieną pilietį, nesvarbu, kokio jis amžiaus, kuo užsiima ir ką vartoja. Sistemą kuriant gali būti ne vienas sprendimas, dėl to dažnai gali atrodyti, kad kitas sprendimas geresnis nei dabar taikomas. Tačiau priimtų teisės aktų jokiu būdu negalima kaitalioti kaip pakliuvo, o priimtais vadovautis bent penkerius metus, o geriau ir ilgiau“, - teigė ji.

Atliekų departamento vadovė apgailestavo, jog chaosas atliekų sektoriuje kyla būtent dėl to, kad priimti sprendimai per dažnai kaitaliojami pasiduodant interesų grupių spaudimui. „Kalbame apie didžiulius pinigus, kurie skatina norą įstatymo pataisomis ką nors pakeisti“, - teigė V. Karosienė.

Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms tarifai, litais už toną

Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis / Metai20162017201820192020
Nepavojingosios atliekos7595115135155
Asbesto atliekos25456585105
Pavojingosios atliekos165185205225245

Šaltinis: Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"