TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivaldos skolų pelkė - verslui

2009 04 27 0:00
Už šilumos tiekimą įstaigoms, miesto ir atliekų tvarkymo darbus verslo įmonėms skolingos beveik visos savivaldybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Per kelis šių metų mėnesius savivaldybių skola verslininkams už suteiktas paslaugas ir prekes padidėjo kone 50 procentų. Verslo atstovai tikina, kad dėl to ypač kenčia įmonės, kurios dirba su valstybinėmis institucijomis - jos pačios klimpsta į skolas darbuotojams, kreditoriams, Mokesčių inspekcijai.

Savivaldybės ir jų valdomos įstaigos už gautas prekes bei paslaugas nesumokėjusios verslui jau daugiau kaip 243 mln. litų.

Dėl to, kad savivaldybės vėluoja atsiskaityti su įmonėmis, šios balansuoja ties išlikimo riba, nes neturi iš ko mokėti nei darbuotojams atlyginimų, nei valstybei mokesčių.

"Įmonės, laimėjusios savivaldybių skelbtus viešuosius konkursus, atliko darbus, tačiau savivaldybės vėluoja su jomis atsiskaityti. Šįmet numatomas net 50 proc. statybos sektoriaus smukimas, nors sausį dar prognozavome tik 35 procentus. Statybos industrijai, kuri gamina įvairias plytas, cementą ir kitą produkciją, taip pat prognozuojamas panašus smukimas. Įmonės turi perpus mažinti darbus, atleisti žmones, o dar su jomis neatsiskaito savivaldybės. Nuo to, kokią dalį bendrovės veikloje sudaro valstybiniai užsakymai, priklauso, kiek savivaldybių skolos lemia jos finansinę padėtį. Juk yra įmonių, kurios atlieka būtent valstybinius užsakymus", - LŽ dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, su valstybe iš dalies galima tartis ir atidėti skolingus mokesčius, tačiau ne su savivaldybėmis. Finansų ministras yra prieš skolų užskaitas - neva užskaičius savivaldybių skolas verslininkams kaip jų mokesčius, biudžete atsiras dar didesnis pajamų trūkumas, valstybė bus visai nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.

Tuo metu verslas privalo mokesčius mokėti laiku, kitaip jam skiriamos baudos. "Valstybės noras toks: ji perka už dyką, o atsiskaito, kada nori. Ir netesybų į sutartį neįtrauksi, nors pagal Civilinį kodeksą galima 5 proc. metinių palūkanų netesybų priskaičiuoti. Tačiau niekas su valstybe teistis nenori, mat įmonei tai reikš, kad ji daugiau niekuomet nelaimės jokio viešojo konkurso", - samprotavo S.Besagirskas.

Mokesčių reformos rykštė

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) tikina neturinti išsamių duomenų apie visas iš savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų ir įstaigų skolas verslui. Asociacijos direktoriaus pavaduotojo-patarėjo savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimanto Čapo teigimu, balandžio 1-ąją savivaldybių biudžetų ilgalaikė kreditinė įskola, t. y. atėmus skolą ne ilgesnę kaip 10-45 dienų, buvo daugiau kaip 243 mln. litų.

"Per 822 tūkst. litų sudaro darbo užmokesčio skolos, o likusi suma - kreditinės įskolos. Beje, sausio 1 dieną savivaldybių kreditinės įskolos siekė tik apie 147 mln. litų. Maždaug prieš mėnesį kelių tiesimo bendrovėms už atliktus darbus savivaldybės buvo skolingos maždaug 80 mln. litų, nes jos negavo iš 2008 metų valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirtų lėšų dalies už kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbus. Žinome, kad savivaldybės taip pat skolingos šilumos tiekimo įmonėms, viešojo keleivių vežimo transporto įmonėms - nekompensuotos keleivių vežėjų negautos pajamos dėl transporto lengvatų keleiviams taikymo bei nuostoliai, susidarantys teikiant visuomenei būtinas transporto paslaugas, - ir kitoms verslo institucijoms", - vardijo savivaldybių skolas R.Čapas.

Anot jo, nuo 2009-ųjų pakėlus PVM tarifą ir panaikinus jo lengvatas, apie 50 mln. litų padidėjo savivaldybių biudžetų lėšų poreikis kompensuoti keleivių vežėjų negautas pajamas dėl transporto lengvatų keleiviams taikymo bei nuostolius, susidarančius teikiant visuomenei būtinas transporto paslaugas. "Buvo padidintos valstybės biudžeto pajamos iš PVM, tačiau dėl to padidėjusios išlaidos atiteko savivaldybėms", - aiškino R.Čapas.

Skolas grąžins pagal planą

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė LŽ patvirtino, jog dėl nesurenkamo biudžeto savivaldybė negali su verslininkais atsiskaityti dar už pernai atliktus darbus. Tačiau ji patikino, kad yra sudarytas skolų grąžinimo planas, kuriame numatyta su verslininkais atsiskaityti iki pirmojo pusmečio pabaigos.

"Kai kurios skolos dėl pernai nesurinkto biudžeto buvo perkeltos į 2009-uosius, bet ir šių metų finansinė situacija nėra geresnė, todėl nepavyksta rasti lėšų joms padengti. Daugiausia esame skolingi statybininkams, taip pat šilumos energijos tiekėjams už darželių ir mokyklų šildymą. Išjungti šildymo švietimo įstaigose negalėjome, o nesurenkant savivaldybės biudžeto nebuvo iš ko mokėti už šildymą. Sustojo ir visi anksčiau suplanuoti remonto darbai. Turime skolų ir kelininkams", - pasakojo Finansų skyriaus vedėja. A.Špučienė negalėjo nurodyti, koks yra skolos verslininkams dydis. Pasak jos, visus skaičius žino savivaldybės buhalterija. Tačiau skolos dydžio LŽ nepavyko sužinoti ir paskambinus buhalterei - ši irgi tikino jos nežinanti, neva skaičius galintis pateikti tik Finansų skyrius.

Šiaulių savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė LŽ nurodė, kad neatsiskaityta už šilumą su bendrove "Šiaulių energija" - skola jai siekia daugiau kaip 6 mln. litų, už miesto tvarkymo darbus savivaldybė įmonėms skolinga per 8 mln. litų, už atliekų tvarkymą - daugiau nei milijoną litų. Anot pašnekovės, savivaldybė už tas paslaugas įmonėms nesumokėjusi dar už praėjusius metus. K.Daujotienė sakė, kad yra sudarytas skolų grąžinimo grafikas ir manoma, jog su verslininkais pavyks atsiskaityti iki metų pabaigos. "Sumažėjus gyventojų pajamų mokesčiui nesurenkame biudžeto, todėl negalime laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas - pirmiausia sumokame savo darbuotojams atlyginimus", - neslėpė K.Daujotienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"