TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivaldybės bijo bado dietos

2008 12 23 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Galvos skausmu kitų metų pradžia gali tapti ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir tų lėšų gavėjams - savivaldybėms. Šios baiminasi, jog įsigaliojus naujai finansavimo tvarkai joms savo pinigų teks ieškoti kaimyninių savivaldybių kišenėse.

Nuo kitų metų mokesčių mokėtojų laukia ne tik naujų mokesčių painiava, bet ir dar viena naujovė: pranešama, kad visi šalies mokesčių mokėtojų pinigai - mokesčiai, rinkliavos ir įmokos - bus mokami į vieną biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovų, taip daroma mokesčių mokėtojų patogumui. "Vietoj buvusių 60 sąskaitų atidaroma viena biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita. Į šią sąskaitą bus surenkami visi VMI administruojami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos. Mokesčių mokėtojai atlikdami mokėjimus, susijusius su įsipareigojimais biudžetams ir fondams, turės nurodyti šią sąskaitą", - LŽ aiškino VMI Mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėja Ingrida Ragaišienė.

Ateityje planuojama atidaryti mokesčių surenkamąją sąskaitą keliuose Lietuvos bankuose.

Kaip ir dabar, mokesčių mokėtojai, mokantys įmokas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumentuose privalės nurodyti įmokų kodus. Dalis šiuo metu galiojančių keturženklių įmokų kodų bus keičiami į penkiaženklius, kad įmokų mokėjimo atveju būtų išskirta konkreti savivaldybė, kuriai ir turėjo atitekti lėšos.

Paklius ar paklys

"O kas gali garantuoti, kad lėšos tikrai paklius tai savivaldybei, kuriai jos ir yra skirtos?" - retoriškai klausė Marijampolės savivaldybės Finansų ir biudžeto departamento direktorė Gražina Rainienė. Anot jos, užteks kokios nors įmonės buhalterėms suklysti - vietoj vieno skaičiuko įrašyti kitą - ir pinigai jau paklius į kitos savivaldybės kišenę.

G.Rainienės teigimu, labai panašiai jau nutiko su pinigais, gautais už parduotą valstybinę žemę. Ją pardavinėja apskričių žemėtvarkos tarnybos, todėl savivaldybės apie tai sužino tik tada, kai į jų sąskaitas įplaukia pinigai. Pusė gautų pinigų patenka į šalies biudžetą, kita pusė - savivaldybėms. Nuo 2004 metų visi pinigai už visoje Marijampolės apskrityje parduotą žemę būdavo pervedami į Marijampolės savivaldybės sąskaitą. Šiemet gretimos Vilkaviškio, Šakių bei kitos savivaldybės apsižiūrėjo ir iš Marijampolės pareikalavo atiduoti joms priklausančius pinigus už parduotą žemę.

"Pinigai buvo įtraukti į konkrečių metų biudžetą ir panaudoti savivaldybės reikmėms. Todėl surasti ir atiduoti vos ne pusę milijono litų buvo ne taip jau paprasta. Dabar, atrodo, jau esame atsirinkę, kiek ir kam tų pinigų priklausė", - pasakojo G.Rainienė baimindamasi, kad po sausio panaši situacija gali ir vėl pasikartoti, tik jau kur kas didesnės apimties.

"Nemanau, kad tokie nuogąstavimai pagrįsti, nes Valstybinė mokesčių inspekcija įvertino galimas rizikas ir numatė priemones", - aiškino VMI Mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėja I.Ragaišienė. Anot jos, įdiegtos apskaitos sistemos leis užtikrinti visiškai tikslų mokesčių mokėtojų bankinio pavedimo vykdymą. "Tam tikslui ir buvo įvesti penkiaženkliai kodai", - skyriaus vedėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"