TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivaldybės būsto nuoma pabrango kelis kartus

2016 04 04 6:00
Visi lygūs, bet vieni lygesni už kitus: bendrabučio tipo savivaldybės būstų gyventojai negali išsipirkti gauto gyvenamojo ploto kaip kiti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Eilėje dėl socialinio būsto asmenims ir šeimoms tenka laukti vidutiniškai dešimt metų. O savivaldybės būstų nuoma laukiant, kol bus suteiktas socialinis būstas, kai kuriems gyventojams išaugo daugiau nei 4 kartus. Pabrangusios nuomos prispausti gyventojai ieško pagalbos valdininkų koridoriuose. Kauno miesto savivaldybė žada peržiūrėti nuomos kainą.

„Padėtis be išeities“, – tokiais žodžiais į „Lietuvos žinias“ kreipėsi kaunietė Marija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), šių metų vasarį gavusi daugiau nei 4 kartus didesnę sąskaitą už bendrabutyje nuomojamą savivaldybės būstą. Pagal pirminį aktą apie 60 litų siekusi savivaldybės būsto nuoma Kauno miesto bendrabutyje šių metų vasarį pasiekė 73,96 euro.

Bendrabučio tipo būstuose gyvenantys asmenys ne tik nuogąstauja dėl ženkliai ūgtelėjusių savivaldybės būsto nuomos kainų, bet taip pat jaučiasi diskriminuojami, nes neturi galimybės išsipirkti šį būstą, kaip tai gali padaryti kitokio savivaldybės būsto gyventojai.

Eilėje laukia dešimt metų

„Kai šiemet vasarį gavau sąskaitą už nuomą – vos nenualpau. Žinojau, kad ji bus didesnė, bet negalėjau įsivaizduoti, kad suma šitiek išaugs. Tiek, kiek mokėjau litais, dabar turiu mokėti eurais“, – nuostabos neslėpė pašnekovė, šiuo metu studijuojanti ir nedirbanti.

Ji sakė, kad 5 asmenų jos šeimai su trimis mažamečiais vaikais tokia finansinė našta yra pernelyg didelė.

Marijos teigimu, nuo 2011 metais sudaryta nuomos sutartis dėl 2 kambarių bendrabutyje yra terminuota. Ji galios tol, kol eilės tvarka šeimai bus skirtas socialinis būstas. Tačiau kada šeima sulauks šio pigesnio būsto – nežinia, mat jo jau laukia dešimt metų. „Dėl bendrabučio į savivaldybę kreipiausi ne iš karto – iš pradžių bandžiau pati verstis, t.y. būstą nuomojausi iš privačių asmenų. Tačiau gimė antras vaikas, atėjo krizės metas, tapo per brangu. Iš nevilties ir kreipiausi dėl bendrabučio nuomos“, – savo istoriją pasakojo kaunietė.

Dėl smarkiai išaugusios nuomos kainos nerimaujanti pašnekovė taip pat krimtosi, kad bendrabučio tipo savivaldybės būstuose gyvenantys asmenys neturi galimybės išsipirkti būsto. Kai tuo tarpu kitų savivaldybės būstų gyventojams tokia teisė suteikta.

Kitų alternatyvų įsigyti būstą daugiavaikė šeima nemato. „Mažeikiuose gyvenanti mano draugė iš banko paėmusi paskolą kas mėnesį moka 60 eurų, tačiau tas būstas liks jai. O mums bankas paskolos neduotų, net jei abu dirbtume visu etatu – per daug išlaikytinių turime“, – svarstė pašnekovė.

Dainavos rajone esančio bendrabučio kainą, jos manymu, išaugino maksimaliai Kauno miesto savivaldybės padidintas rinkos pataisos koeficientas. Jį kiekviena šalies savivaldybė gali nustatyti savo nuožiūra.

Vienintelis kelias – laukti

Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė patvirtino, kad šiuo metu Kauno savivaldybėje taikomas maksimalus leistinas 3,5 rinkos pataisos koeficientas, tačiau artimiausiu laiku jis bus peržiūrėtas. „Sprendimas dėl pataisos koeficiento peržiūrėjimo atsirado dėl skundų politikams (artėja rinkimai), jie ir planuoja jį nagrinėti“, – galimų permainų priežastis aiškino pašnekovė ir patikino, kad periodiškai koeficiento dydis nesvarstomas.

Ji taip pat nurodė, kad Vyriausybės nutarimas, įsigaliojęs 2015 metais, Kaune pradėtas įgyvendinti nuo šių metų. Todėl su nuomos kainų pokyčiais šeimos susidūrė tik neseniai. Taikant naujuosius teisės aktus socialinio būsto nuoma nepabrango, tačiau pabrango savivaldybės būsto nuoma. Kainos pokytis esą labai skirtingas, nes nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą metodiką iš daug dedamųjų, be to, kiekvienam adresatui apskaičiuojamas individualiai. Todėl pasakyti, kiek tiksliai kartų savivaldybėje pabrango savivaldybės būstas, atstovė sakė tiesiog negalinti.

„Reikėtų nepamiršti, jog tie, kuriems padidėjo nuomos mokestis, t.y. savivaldybės būsto nuomininkai, turi ir privilegijas – nerodyti turto pajamų deklaracijų ir gauna teisę privatizuoti būstą“, – pažymėjo L. Stankevičienė.

Tačiau ji patvirtino, kad bendrabučio tipo būstų gyventojai neturi teisės išsipirkti. Tuo tarpu socialiniam būstui gauti eilėje reikia laukti vidutiniškai apie dešimt metų. Šie gyventojai prašyti savivaldybės perkelti iš bendrabučio tipo būsto į kitą savivaldybės būstą, kurį galėtų išsipirkti, taip pat negali.

„Tokios galimybės nėra, nes bendrabutis yra tarpinė gyvenamoji vieta su terminuota sutartimi, kol ateis eilė suteikti socialinį būstą. Tiesa, yra nedidelis skaičius bendrabutyje gyvenančių su neterminuotomis sutartimis, tačiau teisės aktai ir jiems nenumato galimybės išsipirkti būsto“, – subtilybes aiškino pašnekovė.

L. Stankevičienė leido suprasti, kad vienintelis būdas istorijos herojei susimažinti būsto nuomą – laukti, kol keisis rinkos pataisos koeficientas. „Jei keisis rinkos pataisos koeficientas, keisis ir savivaldybės būsto nuomos kaina, bendrabutyje gyvenantiems tai galios“, – sakė ji.

Skiriant socialinį būstą neatsižvelgiama į gyventojo galimybes mokėti keliskart padidėjusią savivaldybės būsto nuomą – socialiniai būstai skiriami eilės tvarka už jau nustatytą nuomos kainą. Laukiantieji eilėje privalo atitikti nustatytus kriterijus: jų metinės pajamos turi neviršyti nustatyto dydžio, jie privalo neturėti turto. Tačiau į nuomininko mokumą neatsižvelgiama, nes tai teisės aktuose nenumatyta.

Ministerija niekuo dėta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priminė, kad savivaldybės turi teisę pačios nustatyti konkretų nuomos mokesčio dydį nustatytose ribose. Taigi daugiau nei keturiskart išaugusi nuomos kaina socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kaip galima suprasti, – ne ministerijos atsakomybė.

„Nustatant savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį įvertinamas savivaldybės tarybos patvirtintas rinkos pataisos koeficientas, kuris pagal minėtą metodiką gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5. Pritaikius maksimalų (3,5) rinkos pataisos koeficientą, savivaldybės būsto nuomos mokestis gali ženkliai padidėti“, – paaiškino Alena Daujotienė, SADM Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė. Ji šeimai patarė kreiptis į savivaldybę, kurioje ji įrašyta į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus.

Lietuvoje, savivaldybių duomenimis, 2016 metų kovo 23 dieną į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus buvo įrašyti 18 125 asmenys (šeimos).

Savivaldybės būsto nuomos kaina už 1 kv. metrą, eur

SavivaldybėIki 2015 m. sausio 1 d.*.2016 m. sausio 29 d..
.mažiausiadidžiausiamažiausiadidžiausia
Vilniaus miesto0,881,950,335,83
Klaipėdos miesto0,751,650,682,77
Šiaulių miesto0,480,750,270,75
Panevėžio miesto0,300,600,260,77

Šaltinis: SADM

* Iki savivaldybėms pradedant taikyti naują metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įsigaliojusiu nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"