TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivaldybės traukiamos iš pilkosios zonos

2016 04 15 6:00
Kai kurių atliekų tvarkymo paslaugų kaina vienoje savivaldybėje yra kelis kartus didesnė negu kitoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei pateikti komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros principai, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios, sukėlė koordinuotą dalies savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų pasipriešinimą.

Aplinkos ministerija teigia, kad žiniasklaidoje pasklidusi informacija, jog pritaikius dvinarę rinkliavą įmokos gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą turėtų padidėti kone dvigubai, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius tvirtina, kad įteisinus skaidresnę apskaitą atliekas rūšiuojantys piliečiai už komunalinių atliekų išvežimą mokėtų net mažesnius negu dabar mokesčius. Be to, gyventojai žinotų, už kokias paslaugas ir kiek moka. O dabartinė padėtis kaip tik sudaro sąlygas rinkliavą už atliekų tvarkymą nepagrįstai išpūsti.

Iš piršto laužti gąsdinimai

Viceministras A. Genevičius teigia, kad šiandien gyventojai dažnai nežino, kodėl moka tam tikro dydžio rinkliavą už atliekų tvarkymą. „Mes siūlome taikyti dvinarę rinkliavą. Ją sudarytų pastovioji dalis, į kurią įeina, pavyzdžiui, administravimo ir kitos sąnaudos. Kita dalis – kintamoji, ji priklausytų nuo ekonominių sąlygų, nuo to, kaip atliekos tvarkomos, kiek kainuoja jų vežimas, sąvartyno vartų mokestis ir daug kitų dedamųjų. Tokia tvarka būtų gerokai skaidresnė, ir kiekvienas pilietis žinotų, už ką moka. Nes dabar savivaldybės dirba pilkojoje zonoje, kur jokio skaidrumo nėra, rinkliavos sudėtis gyventojams neatskleidžiama“, – sakė viceministras.

Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei 2013 metų liepos 24 dienos nutarimo „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Projektas reglamentuoja, kaip turėtų būti skaičiuojamos komunalinių atliekų išvežimo kainos gyventojams. Būtų taikoma dvinarė rinkliava. Ją sudarytų pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio (infrastruktūros išlaikymo, administracinės sąnaudos, nusidėvėjimo išlaidos), ir kintamoji dalis.

Kintamoji dalis būtų nemokama, jeigu gyventojas deklaruotų, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Pagal projekto nuostatas gyventojai gali būti skirstomi į kategorijas, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rūšį (daugiabučiai, individualūs namai, garažų, sodų bendrijos). Šių kategorijų aptarnavimui susidaro skirtingos sąnaudos, skiriasi paslaugos teikimo principai, todėl savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas pastaruoju metu žiniasklaidoje platina informaciją, kad, neatidėjus naujų taisyklių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą įgyvendinimo, kai kurioms atliekų turėtojų kategorijoms už atliekas gali tekti mokėti dvigubai brangiau nei iki šiol.

A. Genevičius tikina, kad šie gąsdinimai – nepagrįsti. „Tai mitas. Prieš pusantros savaitės paprašėme savivaldybių, kad jos skubos tvarka pateiktų skaičiavimus, pagrindžiančius jų teiginius apie galimą rinkliavos brangimą. Tačiau motyvuoto atsakymo nesulaukėme. Savivaldybės aiškina, kad komercinių sandorių negali atskleisti dėl konfidencialumo. Aš to negaliu suprasti. Sutinku, kad tarp verslo subjektų gali būti komercinių paslapčių. Tačiau atliekų tvarkymas yra vieša paslauga, ir jos kainodara turi būti vieša“, – kalbėjo viceministras.

Aplinkos viceministrui atrodo keistas savivaldybių reikalavimas palikti sąmatoje eilutę „kitos išlaidos“. Esą dabar tai pati neaiškiausia rinkliavos dalis, į ją įtraukiama kas tik šauna į galvą, net naujo automobilio direktoriui pirkimo išlaidos. „Taip įvairiais būdais galima nepagrįstai branginti paslaugą gyventojams“, – kalbėjo jis.

A. Genevičiaus nuomone, savivaldybių pasipriešinimas kyla iš baimės, kad, įtvirtinus aiškesnę kainodarą, išpūstas atliekų tvarkymo sąnaudas pradės kontroliuoti valstybė ir gyventojai. „Gyventojams tikrai bus aiškiau, kai visos sąnaudos bus aiškiai sudėliotos ant lentynos. Pagaliau savivaldybės bus priverstos atsiskaityti ir gyventojams, ir Valstybės kontrolei. Manau, kad paslaugos išgryninimas bet kuriuo atveju bus efektyvus. Be to, nustatę pastoviąją ir kintamąją rinkliavos dalį, galėsime geriau suskaičiuoti ir pačias atliekas. Ne tik žinosime, kiek jų pasiekia sąvartyno vartus, bet ir kiek tiksliai išmetama į daugiabučių konteinerius. Dabar viso to nėra. Rinkliavos dydis nesikeičia, ar iš kiemo išvežamas pilnas, ar puspilnis konteineris“, – sakė viceministras.

Sukurtos prielaidos rinkliavai mažėti

Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė teigia, kad atliekų tvarkymo paslauga gyventojams šiuo metu yra vienintele viešoji paslauga, kuri neturi aiškiai reglamentuotų kainodaros principų. „Siekiama, kad visuomenė tiksliai žinotų, kokios yra atliekų tvarkymo sąnaudos, už ką konkrečiai mokami komunaliniai mokesčiai, ir kad atliekas rūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą mokėtų mažiau“, – sakė ji.

Nauja metodika, pavyzdžiui, nustatys, kad į mokesčius už atliekų tvarkymą negali būti įskaičiuojamos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos ar bet kokios „kitos sąnaudos“, į kurias dabar dažnai patenka neaiškios kilmės sąnaudos, o jų dydžio savivaldybės negali pagrįsti ir paaiškinti gyventojams.

Taip pat numatomas reikalavimas aiškiai ir detaliai reglamentuoti, kas sudaro rinkliavos už atliekų tvarkymą dydį. Tai užtikrintų skaidrumą skaičiuojant ir užkirstų kelią nepagrįstai didinti mokesčius gyventojams.

„Komunalinių atliekų rinkliavos dydis labai priklauso nuo pačių savivaldybių. Tarkime, ruošdama pietus kelis kartus automobiliu važiuoju į parduotuvę, nes vis pamirštu nusipirkti reikiamą produktą. Visi šie važiavimai ir jiems sudeginti degalai sudaro mano gaminamų pietų sąnaudas. Bet gal galėčiau optimaliau ir pigiau paruošti pietus, visus produktus nusipirkti iš karto?“ – svarstė ji.

V. Karosienės nuomone, kai kuriose savivaldybėse vyksta panašus procesas – dažnai negalime žinoti, kodėl nustatoma viena ar kita kaina. Kodėl vienoje savivaldybėje ta pati paslauga kainuoja dvigubai brangiau negu kitoje. Kodėl vienuose regionuose šešių rajonų atliekų tvarkymą organizuoja vienas administratorius, o kituose – šeši.

„Yra labai daug klaustukų. Atliekų tvarkymas savivaldybėse dabar tikrai yra pilkoji zona. Palyginti skirtingų savivaldybių taikomų rinkliavos dydžių iš viso neįmanoma, nes nėra bendros kainų nustatymo metodikos. Įteisinus naujus reikalavimus, tvarkos būtų gerokai daugiau, rinkliavos nustatymas būtų skaidresnis“, – teigė V. Karosienė.

Nesutaria, kaip skaičiuoti daugiabučius

Savivaldybės baiminasi, kad pagal naujus reikalavimus nesugebės suskaičiuoti, kiek kurio buto ar viso namo gyventojai išmetė atliekų į vieną konteinerį. O kontroliuoti, kad tame konteineryje ar šalia jo neatsidurtų svetimos atliekos, esą iš viso neįmanoma. „Iškyla atliekų „migracijos“ pavojus: tie, kas mokės pagal kiekį, norės jomis atsikratyti, ir atliekos atsidurs daugiabučių konteineriuose ar miškuose“, – nuogąstavo A. Reipas.

V. Karosienei gąsdinimai, kad kaimynai pradės slapta nešioti atliekas į „svetimus“ konteinerius, atrodo dirbtini. „Nemanau, kad kaimynai pradės naktimis nešioti atliekas vieni pas kitus. Kita vertus, o kaip dabar savivaldybės skaičiuoja, kiek kuris daugiabutis ar namų grupė išmetė atliekų? Kodėl tai turi pasikeisti? Bus panašiai kaip dabar: atliekos ir mokestis už jų surinkimą skaičiuojamos pagal namų ir butų, kuriems priskirtas konteineris, skaičių“, – svarstė V. Karosienė.

Patarėjos nuomone, savivaldybės priešinasi naujajai tvarkai, nes vengia valstybės ir gyventojų kontrolės. „Šiandien neįmanoma atsakyti, kodėl kai kurių paslaugų kaina vienoje savivaldybėje yra kelis kartus didesnė negu kitoje. Bendra ir skaidresnė kainodara būtų naudinga joms pačioms, o ypač šių savivaldybių gyventojams“, – sakė ji.

Kita vertus, savivaldybės turėtų pačios galvoti, kaip skatinti gyventojus kuo daugiau atliekų rūšiuoti, kad į sąvartynus būtų vežama mažiau atliekų, o tai atitinkamai sumažintų rinkliavos dydį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas teigia, kad derinant naująsias taisykles savivaldybės aktyviai teikė savo pastabas ir pasiūlymus, bet esą į daugelį jų neatsižvelgta.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė teigė, kad Vyriausybei 2013 metų liepos mėnesį pateiktas nutarimo „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projekto rengimas ir derinimas užtruko visus 2015 metus.

Taisyklių rengėjai, pasak L. Zukės, iš esmės atsižvelgė į visas suinteresuotų institucijų pastabas, išskyrus tas, kurios prieštarauja galiojantiems įstatymams. „Pavyzdžiui, pakeitimo projekte numatyta, kad į rinkliavą negali būti įtrauktos išlaidos už bešeimininkių atliekų sutvarkymą, nes šias atliekas tvarkyti savivaldybes įpareigoja Atliekų tvarkymo įstatymas“, – sakė ji.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, kurį 2014 metais patvirtino Vyriausybė, nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos negali viršyti 1 proc. disponuojamų namų ūkio pajamų. „Tai reiškia, jog savivaldybės turi atsakingai planuoti atliekų tvarkymo išlaidas ir investicijas, kad rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą neviršytų 1 proc. disponuojamų namų ūkio pajamų“, – teigė ji.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"