TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivaldybes užbūrė maksimalūs tarifai

2012 12 05 6:35
Vilniaus miesto savivaldybė prie nenaudojamų sklypų priskyrė ir valstybės nuomojamą žemę, ir sklypus, kuriuose stovi pastatas, skirtas nugriauti. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Savivaldybių tarybos praėjusią savaitę baigė nustatyti žemės mokesčio tarifus. Minimalaus tarifo jokiems sklypams nenustatė nė viena savivaldybė - pasirinkti 100-400 kartų didesni mokesčio koeficientai.

Pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas, jeigu savivaldybės nenustatytų šio mokesčio tarifų iki gruodžio 1 dienos, galiotų minimalus 0,01 proc. nuo rinkos vertės tarifas visų paskirčių sklypams.

Savivaldybėms patvirtinus mokesčio tarifus įstatymas, kuriuo siekta suaktyvinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, storuoju lazdos galu tvoja kitų paskirčių žemės savininkams.

Permainų neįžvelgia

Įdomu, kad būtent žemės ūkio paskirties žemės savininkų mokestis neišgąsdino. LŽ kalbinti žemdirbiai neįžvelgia kokių nors didesnių mokesčio permainų, įsigaliosiančių nuo 2013 metų sausio. Mat jiems yra nustatytas septynerių metų mokesčio didinimo laikotarpis.

Kita vertus, kaip teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyriaus "Dzūkijos ūkininkas" pirmininkas Romas Kisleravičius, antai Alytaus savivaldybė 2 proc. tarifą yra nustačiusi tik nenaudojamiems sklypams, o 4 proc. tarifą - apleistiems. "Aiškinomės su savivaldybės Kaimo reikalų komiteto pirmininke, ir ji užtikrino, kad niekas nesikeičia ir ūkininkai dėl mokesčio neturėtų nukentėti", - sakė ūkininkas.

LŪS Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius irgi tvirtina didelių permainų neįžvelgiąs. Jo nuomone, mokestis galėtų padidėti nebent tik tiems, kurie yra sudarę didesnius žemės pirkimo sandorius priemiestinėse teritorijose ir, matyt, jaunesniems ūkininkams, kurie, esą siekdami gauti didesnius kreditus, buvo dirbtinai padidinę savo žemės rinkos vertę. "Daugumai žemės mokestis, tikimės, bent kol kas iš esmės nepasikeis. Antraip jis viršytų nuomos kainas. Kelmės rajone žemės nederlingos, nuomos kaina - vos iki 100 litų už hektarą siekia", - aiškino R.Docius.

Jo nuomone, daugiau nuskriausti gal bus sklypų, esančių šalia komerciškai patrauklių vietovių, savininkai. "Kur nors Trakų paežerėje vyrukas gal nusipirko žemės už hektarą mokėdamas 40 tūkst. litų, o kaimynas ūkininkas gal ant smėlėto kalnelio grikius sėja, bet jo sklypas jau bus brangesnis", - svarstė kelmiškis.

Panašių atvejų sakė ne vieną žinąs ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. "Mūsų nuomone, visiškas nesusipratimas yra rinkti mokestį nuo žemės rinkos vertės, o ne nuo jos derlingumo. Apie tai ne kartą kalbėta ir su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Bet kol kas niekam nieko neaišku - nėra nei mokesčio apskaičiavimo metodikos, nors buvo žadėta ją parengti, nei žemės verčių žemėlapio", - sakė jis.

J.Kraujelio nuomone, mokesčio tarifo nustatymas pagal rinkos vertę, o ne žemės derlingumą yra visiškai nepateisinamas ir dėl to, kad už darbą tokiose žemėse reikia skatinti, ir tai daroma ES lėšomis. "Menkavertei žemei yra skiriama Europos Sąjungos finansinė parama, o valstybė kėsinsis tą paramą pasiglemžti. Mūsų nuomone, žemės, nenaudojamos žemės ūkio gamybai, būtų galima ir visiškai neapmokestinti, o tie, kurie ją perka spekuliaciniais tikslais, tegu ir moka tuos 4 proc. nuo rinkos vertės", - teigė asociacijos vadovas.

Tačiau žemdirbių organizacijų vadovai kol kas ramiai laukia ateinant naujos valdžios.

Didės šimtus kartų

"Žemdirbiams nėra ko nerimauti, kai jiems nustatytos "lubos" - žemės ūkio paskirties žemės mokestis negalės viršyti 100 litų. Tačiau tikroji bėda - kitų paskirčių sklypai, ypač esantys didesniuose miestuose, - aiškino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis. - Jiems mokestis dažnu atveju didės šimtus kartų."

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, tai bus ypač aktualu nekilnojamojo turto plėtotojams. Mat kai kuriose teritorijose nekilnojamojo turto projektai stringa net ne dėl plėtotojų kaltės, bet dėl perdėtų, nepagrįstų pačių savivaldybių reikalavimų. Vadinasi, kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai jau gali būti ir reketuojami.

"Mes ne kartą siūlėme, kad miestams, kurių teritorijos suskirstytos į gyvenamąsias ir negyvenamąsias, projekto vykdymo laikotarpiu būtų taikomas nustatytas mokesčio minimumas - 0,01 proc. sklypo rinkos vertės. Jeigu jau iš tikrųjų dėl plėtotojų kaltės keletą metų sklypuose nieko nevyksta, tada tas mokestis galėtų būti didinamas, bet į mūsų pasiūlymą įstatymo leidėjai neatsižvelgė", - sakė K.Kristinaitis.

Pasak jo, kai kurios savivaldybės, tarp jų - ir Vilniaus, labai keistai suprato ir nenaudojamų žemės sklypų sąvoką - jiems priskyrė ką tik panorėjo ir nustatė maksimalų 3 ar net 4 proc. mokesčio tarifą.

"Atsitiko tai, ko ir bijojome: įstatymo leidėjai neparengė nei žadėtų rekomendacijų, nei metodikų ir visiškai paleido vadžias vietinėms interpretacijoms", - pažymėjo K.Kristinaitis.

Jis pateikia Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį, - ši prie nenaudojamų sklypų priskyrė ir valstybės nuomojamą žemę, ir netgi sklypus, kuriuose stovi pastatas, skirtas nugriauti. "Jei tas pastatas nenugriaunamas per metus, visas sklypas apmokestinamas 3 proc. tarifu. Lygiai taip pat apmokestinami sklypai, skirti statybai, jei ta statyba per dvejus ar trejus metus neužbaigiama ir neįregistruojama Registrų centre. Taigi net ir tais atvejais, kai projektas yra vykdomas, sklypas galės būti priskirtas prie nenaudojamų, apleistų kategorijos ir maksimaliai apmokestinamas", - konstatavo nekilnojamojo turto specialistas.

K.Kristinaitis: "Kitaip kaip beprotybe ir nusikaltimu to nepavadinčiau." /LŽ archyvo nuotrauka

Aukštyn kojom

K.Kristinaitis LŽ priminė pačią naujojo Žemės mokesčio įstatymo atsiradimo pradžią, kai jis buvo orientuojamas į nenaudojamų žemės ūkio paskirties sklypų apmokestinimą, tačiau per svarstymo ir tobulinimo metus virto valstybės ir savivaldybių biudžetų pasipelnymo šaltiniu.

Maža to, anot jo, niekas negali šios paskirties sklypų apmokestinti 4 proc. tarifu, nes tai prieštarauja įstatymui - juk žemės ūkio paskirties žemei yra nustatytos mokesčio "lubos".

Tačiau kitos paskirties žemės mokestis, anot jo, šimtus kartų kils pirmiausia dėl to, kad įstatymų leidėjai nusprendė pakeisti šio mokesčio nustatymo bazę - vietoj anksčiau buvusios nominalios indeksuotos žemės sklypo kainos pasirinkta rinkos vertė. Didesnių miestų centruose ir kai kuriose komerciškai patraukliose vietovėse žemės kaina tebėra labai didelė, skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų už arą, taigi milijonais už hektarą. Taip padidėjus mokesčiams žemės sklypų savininkai yra spaudžiami parduoti nekilnojamąjį turtą.

"Bet kodėl to reikia dabar, kai ir taip nekilnojamasis turtas yra atpigęs apie 35 proc., o įskaitant žemės sklypus - kai kuriais atvejais ir iki 80 procentų? - nesėkmingai bandė suprasti nekilnojamojo turto vertintojas. - Mūsų asociacija nuo 2005 metų, kai tik burbulas pradėjo pūstis, ragino, kad įsikištų valstybė. Kai burbulas susprogo, pradedama griežtinti ir skatinti sklypų išpardavimą. Savininkai, skolintais pinigais prisipirkę brangiausio turto, dabar jaučiasi ne tik apsigavę, bet ir pribaigiami didžiuliais mokesčiais. Kitaip kaip beprotybe ir nusikaltimu to nepavadinčiau. Nebent gal kas labai nori viską mažiausiomis kainomis supirkti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"