TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savivarčiai keliais rieda pustuščiai

2011 05 16 0:00
Birių krovinių vežėjai tikina artėjantys prie ribos, kai įmonių veiklą teks stabdyti, o sunkvežimius pjaustyti į metalo laužą.
LŽ archyvo nuotrauka

Sugriežtinta krašto keliais vežamų krovinių transporto svorio kontrolė smulkias įmones varo į kampą. Didėjančios išlaidos degalams ir baudų grėsmė jų verslui nepalieka galimybės išlikti.

Skaldą, žvyrą ir smėlį iš karjerų į statybvietes gabenantys vežėjai - o tokių įmonių vien Klaipėdoje yra per 30 - į uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską kabinasi kaip į paskutinį juos išgelbėti galintį šiaudą. Pavieniui dirbančios įmonės tikisi, kad per jį skundai dėl draudimo savivarčius automobilius pakrauti pilnus, iki leistinos techninės galios, pasieks susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ausis.

Besibičiuliaujantis su ministru meras sako nesąs tikras, ar ką pagelbės ir Susisiekimo ministerija, nes Seimas pernai gruodį iš esmės nesvarstė Vyriausybės aprobuotos pataisos, kuria siekta padidinti leistiną transporto priemonių masę. Seime iki balandžio dirbęs V.Grubliauskas prisiminė, kokios karštos pasiūlymo priešininkų diskusijos tąkart liejosi dėl sunkiasvorės technikos gadinamų kelių.

Smulkiuosius išnaikins

Birių krovinių vežėjai tikina artėjantys prie ribos, kai įmonių veiklą teks stabdyti, o sunkvežimius pjaustyti į metalo laužą. Bendrovių "Viginda" ir "Transkomas" atstovai uostamiesčio merui skundėsi ne tik dėl savo bėdų. Iš pokalbių su kolegomis jiems aiškėja, kad ta pati problema kamuoja ir visą birių krovinių transporto sluoksnį - įmones, išlikusias gyvybingas po sunkmečio, kai transportininkai masiškai bankrutavo dėl užsakymų stygiaus.

Šiuo metu, ypač Klaipėdoje, statybos vėl įsibėgėja. Transporto priemonėms tapo nuostolinga važiuoti pustuštėms ir, verslininkų žodžiais tariant, "gabenti orą". Jie prisipažįsta, kad anksčiau dažnokai rizikuodavo veždami sunkius krovinius į objektus šalutiniais keliais, bet dabar, kai įrengtos plento svarstyklės, pažeidinėti įstatymą jau pavojinga.

Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos keli ekipažai nuolat stovi prie karjerų ar kaimų keliuose. Už triskart nustatytą vežamą antsvorį galima netekti licencijos. Baudžiama dvigubai. Pirmą kartą už nusižengimą vairuotojui skiriama 500-700 litų, įmonei - 1500 litų bauda.

"Vieną mano įmonės savivartį per tris savaites patikrino penkis kartus. Patys inspektoriai vien pažiūrėję į krovinį sako, kad už antsvorį galėtų bausti kas antrą kartą. Mes nusprendėme, jog reikia kažką daryti, kad transporto priemonės būtų naudojamos efektyviau ir galėtume daugiau uždirbti", - sakė "Transkomo" direktorius Romualdas Račkauskas.

Pasak jo, 2002 metų susisiekimo ministro nutarimas, reglamentuojantis krovininio transporto priemonių bendrąją masę ir ašių apkrovimą, diskriminuoja dalį vežėjų, todėl esą jį reikia taisyti net nelaukiant įstatymo pakeitimo.

"Varančiųjų ašių apkrovimas vilkikams yra 11,5 tonos, keturių ašių savivarčiams - 9,5 tonos. Kitoms transporto priemonėms leidžiama bendra masė yra 40 tonų, o mūsiškėms - tik 31-32 tonos. Pats savivartis sveria 15-18 tonų. Mašinos važiuoja pustuštės, nors galėtų vežti 25 tonas, veža maždaug 18 tonų. Kelių mokesčius juk mokame pagal mašinų technines charakteristikas", - merui dėstė R.Račkauskas.

Rūpinasi tik keliais

Pasak V.Grubliausko, spręsti tokius klausimus turėtų Seimas ir Susisiekimo ministerija. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės didina ašių apkrovimą vidaus keliuose, Lietuva taip pat turėtų sekti tais pavyzdžiais. Ir, jo manymu, būtina kuo greičiau keisti tvarką, kai vežėjai mokesčius moka pagal bendrą transporto priemonės masę, nurodytą gamintojo dokumentuose, o ne pagal tai, kokia mūsų krašte leidžiama.

"Gerai, kad saugome kelius, bet ar ne per griežtai?" - svarstė V.Grubliauskas, prisiminęs įstatymo pataisos aptarimą Seime pernai gruodžio mėnesį. Tąkart miškininkai ir medienos vežėjai siekė, kad būtų leista padidinti medvežiams didžiausią masę nuo dabar leistinos 40 tonų iki 52 tonų.

Lietuvos miško savininkų asociacija Susisiekimo ministerijai tąkart pateikė ir argumentus, kodėl reikia keisti tvarką: esą transporto, vežančio apvaliąją medieną, bendrojo svorio ribojimas iki 40 tonų daro didelę žalą valstybei ir jos piliečiams: beveik dvigubai padidina atstumą, kurio reikia tam pačiam medienos kiekiui pervežti; padidėja sunaudojamų degalų kiekis ir aplinkos tarša; mažinamas darbo efektyvumas bei konkurencingumas. Bendrai naudojamais keliais Vokietijoje leistina važiuoti 60 tonų, Skandinavijoje - 60-70 tonų, Latvijoje - 52 tonų svorio medvežiams.

Tąkart Seimo Finansų ir biudžeto komitetas pateikė išvadą, kad bendrosios masės padidinimas, nors ir neviršijant leistinos ašies apkrovos, darytų neigiamą įtaką kelių dangos konstrukcijoms. Esą dauguma vietinės reikšmės kelių tiltų ir viadukų statyti 1950-1980 metais ir yra nepritaikyti eksploatuoti tokio svorio transporto priemones. Masės padidinimas ekonomiškai būtų netikslingas, nes mokesčių surinkimas nekompensuotų neigiamo poveikio keliams, o visuomenė patirtų nuostolių dėl didėjančių sąnaudų, kelionės laiko ir aplinkos taršos.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys LŽ aiškino pritrūkęs argumentų, kodėl reikėtų leisti didinti automobilių bendrąją masę. Skandinavijoje tai esą daugiau siejama su vietinės skaldos ir akmenų vežimu. "Balsuojant Seime aš susilaikiau. Žinau, kad mūsų krašte yra sudaryti maršrutai, kuriais keliais galima vežti, todėl paprašiau projekto rengėjų suteikti daugiau informacijos. Visko gali būti, kad projektą Ekonomikos komitetas svarstys dar kartą", - žiemą kalbėjo D.Budrys.

Naikina licencijas

Tačiau ar Lietuvos vežėjams, gabenantiems birias vietines žaliavas, neturėtų būti taikomos tokios pačios išlygos, kaip Skandinavijoje? Juk jų transporto priemonės mažiau gadina kelius nei medvežiai, nes, pasak įmonių atstovų, turi daugiau ratų ir krovinio svoris, tenkantis vienam taškui, yra kur kas mažesnis.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento vedėjas Jaunius Jasiūnas į LŽ klausimą, kur užkliuvo Vyriausybėje suderintas dokumentas, pažymėjo, kad 2010 metų gruodžio 7 dieną Lietuvos Seimas nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą. Nutarta paskirti kitą pagrindinį komitetą - Aplinkos apsaugos - įstatymo projektui svarstyti.

Ten projektas ir guli. Pagal šios pavasario sesijos darbo planus, paskelbtus internete, jo svarstyti nenumatyta. Nesunku nuspėti, kad Aplinkos apsaugos komitetui šiuo metu mažiausiai rūpi smulkiojo verslo išgyvenimo reikalai. O juk iki rudens gali nebelikti dalies transporto įmonių.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos interneto svetainėje paskelbtas pastarųjų dienų pranešimas apie panaikintas įmonių licencijas vežti keleivius ar krovinius rodo, kad iš šio 59 sąrašo įmonių kone pusę sudaro gabenančios krovinius vidaus keliais. Tačiau kiek jų neteko licencijų už krovinių masės pažeidimus, inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas atsakymo LŽ nepateikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"