TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Savo noru" - į gatvę

2011 10 25 9:00

Nenustebkite, jeigu dėl jūsų kolegos padaryto nusižengimo jums teks palikti darbovietę. Bet darbo teisės specialistai ragina, kad būtume budrūs ir neskubėtume pasiduoti darbdavio spaudimui dėl "kolektyvinės kaltės" palikti darbą savo noru.

Keturi metalo apdirbimo, įrankių gamybos ir detalių štampavimo veikla užsiimančios bendrovės darbuotojai savo kailiu patyrė, ką reiškia prarasti darbdavio pasitikėjimą ir netekti darbo dėl vieno kolegos nusižengimo. Tokie atvejai, kai darbuotojai nepagrįstai išprašomi iš darbo, netgi naudojant psichologinį smurtą, Lietuvoje nėra naujiena.

Išdalijo kaltę

"Penkerius metus dirbau vadybininke UAB "Metec" įmonėje. Toje pačioje įmonėje ir mano vyras dirbo meistru, o sūnus prižiūrėdavo stakles. Taip pat apie ketverius metus ten dirbo ir mano pusbrolis. Darbu buvome visi patenkinti ir patys niekada nesulaukdavome priekaištų nei dėl atliekamo darbo kokybės, nei dėl elgesio darbe, - pokalbį su LŽ pradėjo Inga Ž. - Tačiau rugsėjį su mano pusbroliu dirbantis žmogus buvo sučiuptas vagiantis metalo atliekas. Ir to pakako, kad darbo netektume keli su tuo įvykiu nesusiję žmonės. Nebuvo jokių įrodymų, kad pusbrolis ar mes su vyru ir sūnumi kokiu nors būdu prisidėjome prie vagystės. Tačiau mums buvo pareikšta, kad mumis visais nebepasitikima, ir pateikti pasirašyti prašymai išeiti iš darbo savo noru. Mums buvo pasakyta, kad mūsų nekaltina, bet mumis nepasitiki. Visa šeima staiga likome be darbo ir be pragyvenimo šaltinio. Vyras išvyko į Prancūziją, mėgins ten gauti darbo autoservise. Aš likau Lietuvoje, nes mes auginame vieną mokyklinio amžiaus vaiką. Darbo netekęs vyresnysis sūnus taip pat kol kas niekur nedirba, nors yra baigęs aukštąją mokyklą ir įgijęs transporto vadybininko specialybę."

LŽ pasiteiravus, kodėl šie žmonės - visa šeima - staiga neteko darbo bendrovėje "Metec", jos direktorius Swenas Griewaldas atsakė: "Jūsų minėti asmenys nebuvo atleisti iš UAB "Metec", o nutraukė darbo sutartis savo noru. Išėjus iš darbo savo noru, pagal Darbo kodeksą kompensacijos neišmokamos."

Tūkstančiai skundų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) LŽ pateiktais duomenimis, šiais metais gauta beveik 3 tūkst. skundų ir paklausimų dėl darbo teisės pažeidimų. Iš jų du trečdaliai - dėl darbo sutarties. "VDI konsultuoja nemažai darbuotojų, prašančių pagalbos dėl darbdavių spaudimo ar net psichologinio smurto, kai siekiama priversti darbuotoją nutraukti darbo sutartį savo noru", - LŽ pasakojo VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabrielė Banaitytė.

Pasak jos, darbdaviui patogiau, kai darbuotojas iš darbo išeina "savo noru", nes darbo sutarties nutraukimas paties darbuotojo pareiškimu yra greitesnis ir finansiškai mažiau įpareigojantis - darbo sutartis nutraukiama po keturiolikos darbo dienų darbuotojui įteikus pareiškimą arba nuo pareiškime nurodytos dienos, jam sumokamas tik uždirbtas darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pasak G.Banaitytės, įstatymo leidėjai, siekdami apsaugoti darbuotoją kaip silpnesniąją darbo teisinių santykių šalį, numatė darbdaviams tam tikrą darbo sutarties nutraukimo bei išmokų, susijusių su darbo teisinių santykių nutraukimu, tvarką.

Pavyzdžiui, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, privalo jį apie tai įspėti raštu prieš du, o tam tikrais atvejais - prieš keturis mėnesius, per visą įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpį siūlyti visas darbdavio įmonėje esančias laisvas darbo vietas, suteikti laisvo laiko naujo darbo paieškoms. Nutraukus darbo sutartį privaloma sumokėti darbuotojui jo vidutinio darbo užmokesčio išeitines išmokas, kurių dydis priklauso nuo jo darbo stažo toje įmonėje, bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

"Tokia tvarka darbdaviams nėra finansiškai palanki, todėl kai kurie jų siekia "įtikinti" darbuotojus, kad šie išeitų savo noru", - aiškino ji.

G.Banaitytės teigimu, darbuotojas turėtų nepasiduoti taikomam psichologiniam spaudimui, nesutikti su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ir konsultuotis su VDI specialistais, teisininkais.

VDI atstovė sako, kad jeigu darbdavys pareiškia nepasitikėjimą darbuotoju, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. "Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo", - aiškino specialistė.

Darbdavys, reikalaudamas pasiaiškinimo, turi nurodyti, ką darbuotojas yra pažeidęs, t. y. darbo tvarkos taisyklių punktą bei jo nustatytas aplinkybes.

Jei darbuotojas nėra kaltas dėl jam primetamų pažeidimų, o darbdavys grasina pritaikyti už juos atsakomybę, nebent darbuotojas iš darbo pasitrauktų savo noru, tokiu atveju tikslingiausia būtų nerašyti prašymo atleisti iš pareigų ir reikalauti, kad darbdavys pagrįstų jam (darbuotojui) pateiktus kaltinimus. "Kaip jau minėta, gindamas savo teises darbuotojas gali, o ir turėtų, kreiptis į teismą arba darbo ginčų komisiją", - reziumavo VDI specialistė.

Komentaras

Darbo kodeksas numato, kad be įspėjimo darbuotojas gali būti atleistas, jeigu jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, nerūpestingai atlieka savo pareigas ir panašiai. Jeigu darbo sutartis būtų buvusi nutraukta darbdavio iniciatyva, o darbuotojo kaltė neįrodyta, darbuotojui turėtų priklausyti išeitinė išmoka.

Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos "Bagdanskis iLAW" vadovaujantis partneris, LŽ dėstė, kad tokiu atveju, kai nėra atliktas tyrimas ir neįrodyta darbuotojo kaltė, darbdavys neturi teisės jo atleisti. Darbuotojai sau pakenkia sutikę išeiti savo noru.

"Jeigu darbdavys įtaria, kad darbuotojas padarė drausmės pažeidimą, pavyzdžiui, prisidėjo prie vagystės ją pridengdamas - tai reiškia, kad žinojo apie nusikaltimą, bet apie jį nepranešė, ir nori tokį darbuotoją pašalinti iš darbovietės, jis turi pateikti įrodymus, kad darbuotojas yra kaltas. Kol nėra įrodymų ir yra tik nepagrįsti įtarimai, atleisti žmogaus nėra pakankamo pagrindo.

Kitas dalykas: jeigu pareikštas nepasitikėjimas giminaičiu, tai irgi negali būti laikoma automatiniu pažeidimu. Jeigu vienas šeimos narys apie nusikaltimą žino, dar nereiškia, kad ir kiti žino apie nusikalstamą veiką darbovietėje. Todėl vėl reikėtų įrodyti, kad apie nusikaltimo vykdymą žinojo ir visa šeima.

Vien tai, kad darbuotojai susiję giminystės ryšiais, negali būti pagrindas pareikšti jais nepasitikėjimą. Taigi, jeigu jau darbdavys turėtų duomenų, patvirtinančių pažeidimą, tuomet jis turėtų teisę atleisti darbuotoją. Arba geranoriškai pasiūlyti jam išeiti savo noru ir taip išvengti drausminės atsakomybės", - kalbėjo T.Bagdanskis.

Pasak pašnekovo, darbdaviai, spausdami samdinį išeiti iš darbo "savo noru", nesibodi piktnaudžiauti. "Teisminėje praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai darbuotojas atleidžiamas tarsi savo noru, bet darbdavys aplinkybes interpretuoja nesąžiningai. Darbuotojai neturėtų iškart pasiduoti spaudimui ir pasirašyti sutikimo išeiti iš darbo, jeigu to daryti nenori, nes teisminis ginčas, jeigu darbuotojas vėliau nuspręstų skųstis teismui, tampa sudėtingas dėl to, kad nėra lengva įrodyti, jog buvo daromas spaudimas", - sakė advokatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"