TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savo pinigus paslepia kitoje sąskaitoje

2013 07 20 6:00
Nemažai bankų klientų turi antrą banko sąskaitą, į kurią taupymo tikslais periodiškai perveda dalį savo pajamų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gyventojams, norintiems padidinti savo santaupas, internete netrūksta patarimų, raginančių kas mėnesį dalį savo pajamų pervesti iš vienos einamosios banko sąskaitos į kitą. Sutaupyti papildomų pinigų esą dar paprasčiau, kai mėnesinį pervedimą į kitą sąskaitą už klientą automatiškai atlieka pats bankas. Tačiau tyrimai rodo, kad kelios banko sąskaitos veikiau padeda išlaidauti nei sutaupyti.

Nors toks taupymo metodas vertinamas pakankamai prieštaringai, jį išbando ir Lietuvos gyventojai. „Swedbank“ elektroninių atsiskaitymų duomenys rodo, kad gyventojai pamažu atranda automatinius mokėjimus, kai tam tikra pinigų suma nustatytu periodiškumu pervedama į kitą sąskaitą. Net 45 proc. visų periodinių mokėjimų atliekama į kitą to paties asmens sąskaitą, o vidutinė tokio mėnesinio pervedimo suma siekia 164 litus.

„Iš banko duomenų galima spręsti, kad tokiu būdu žmonės taupo – veikiausiai turi papildomą sąskaitą, į kurią kartą per mėnesį atsideda tam tikrą sumą. Bendroji rekomendacija yra turėti susitaupius bent trijų mėnesio atlyginimų dydžio sumą. Kaupiant tokiomis sumomis, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis rezervą sukauptų per maždaug 10 mėnesių“, – sakė „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Sudaryti sutartį su savimi ir pradėti taupyti prieš keletą mėnesių ėmėsi skatinti nauja DNB banko programa. Kaip nurodė banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas, iš 11 tūkst. pasirašytų naujų taupymo sutarčių daugiau kaip 70 proc. numato kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą pervesti į kaupiamojo indėlio sąskaitą, dalį šių lėšų taip pat paskirti savanoriškam pensijų kaupimui.

Anot jo, nemaža dalis klientų kas mėnesį į sąskaitą perveda po 100 litų, daugiau nei dešimtadalis – per 100 litų. Mažiausiai klientai kas mėnesį atsideda po 50 litų. „Žmonės tokiu būdu dažniausiai siekia sutaupyti buitinei technikai, atostogoms. Kiti juokauja, kad tuomet, kai pinigų nematai, jų lengviau neišleisti“, - sakė A.Vilkancas.

Tolygu kaupimui kojinėje

„Bet koks bandymas taupyti, reguliariai atsidedant dalį pajamų, yra sveikintinas įprotis. Tačiau paprastas lėšų pervedimas į einamąją sąskaitą tolygus kaupimui kojinėje, ypač, jei kalbame apie ilgalaikius taupymo tikslus: pradinę būsto įmoką, kaupimą vaikų mokslams, senatvei ir pan.", - įsitikinusi banko „Danske Bank" asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Anot jos, siekiant apsisaugoti nuo infliacijos poveikio, svarbu užtikrinti, kad atidėtos pajamos laikui bėgant nenuvertėtų ir išlaikytų perkamąją galią arba - dar geriau - duotų papildomą grąžą. „Rinkoje egzistuoja nemažai finansinių priemonių, kurios padėtų tai padaryti: nuo obligacijų, indėlių, taupymo lakštų, pensijų fondų iki investicijų į akcijų rinkas. Be abejo, bet koks investavimas reikalauja žinių ir išmanymo, todėl visada verta kreiptis finansinio patarimo į banką", - sakė banko atstovė.

Paneigė mitą

Tuo tarpu tyrėjas iš Kanzaso universiteto, profesorius Promotheshas Chatterjee užsienio žiniasklaidoje teigė, kad gyventojų nesugebėjimą susitaupyti papildomų pajamų gali lemti būtent noras turėti keletą einamųjų ir taupomųjų sąskaitų. Anot jo, metų metus buvo visuotinai priimta, kad pinigų išskaidymas per įvairias sąskaitas padeda taupyti. Tačiau tyrimas atskleidė, kad tai – bloga strategija. Paaiškėjo, kad žmonės sėkmingiau sutaupo tuomet, kai turi vienintelę pagrindinę sąskaitą, o ne daugelį jų.

Tai aiškindamas P.Chatterjee pabrėžė, kad žmonės, kurie labiau linkę pinigus leisti, nei juos taupyti, paprastai ieško savo išlaidas pateisinančių priežasčių. O neapibrėžtumas sekant savo išlaidas leidžia iškreipti išlaidų motyvus. Tyrėjo teigimu, būtent kelios sąskaitos ir sukuria šį neapibrėžtumą.

„Iš esmės leisdami pinigus žmonės ieško pasiteisinimo. O neturint aiškios informacijos apie savo santaupas tai padaryti tampa lengviau“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"