TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Savo vadovams didesnės algos pagailėtų

2013 12 04 6:00
Su dvigubai didesniu nei jų pačių vadovo atlyginimu sutiktų vos 7 proc. darbuotojų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kas trečias Lietuvos dirbantis žmogus mano esant teisinga, kad tiesioginis vadovas gautų tik iki 30 proc. didesnį atlyginimą nei pavaldinys. Tačiau tokia darbuotojų nuomonė smarkiai kertasi su realybe šalies darbo rinkoje.

Daugiausia - trečdalis - respondentų sutiktų, kad jų vadovas gautų vos daugiau kaip 20-30 proc. didesnį atlyginimą, nei uždirba jie patys. Tuomet, pagal vidutinį 2012 metų atlyginimą privačiame sektoriuje (1572,5 lito į rankas), vadovo atlygis už pavaldinio būtų didesnis tik 471,5 lito. Truputį mažiau tyrimo dalyvių - 29 proc. – mano, kad teisingas būtų 30-50 proc. skirtumas (iki 786,5 lito daugiau). Tokias dirbančiųjų Lietuvos įmonėse nuotaikas atskleidė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 337 įvairių įmonių darbuotojai.

15 proc. tyrimo dalyvių pasisako už tai, kad jų vadovo atlyginimas už jų būtų didesnis tik 10-20 proc. - 314,5 lito. Tiek pat respondentų mano, kad būtų teisinga jų vadovams mokėti 50-100 proc. didesnį darbo užmokestį. O su dvigubai didesniu nei jų pačių vadovo atlyginimu sutiktų vos 7 proc. darbuotojų.

Tyrimas taip pat parodė, kad pasisakančiųjų už 20-30 proc. atlyginimų skirtumą gausėja kylant paties darbuotojo pozicijai įmonėje. Už tokį atotrūkį apklausoje balsavo kas ketvirtas darbininkas, kas trečias specialistas ir beveik pusė vadovaujančiųjų darbuotojų. „Galima daryti įžvalgą, kad vadovai žino, kiek skiriasi jų ir jų pavaldinių atlyginimai bei atsakomybė, todėl mąsto realiau“, - svarstė cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

E.Kajieta: "Lietuvoje vidutinio dydžio bendrovės generalinis direktorius uždirba iki 6-7 kartų daugiau nei žemiausio lygmens darbuotojas." /LŽ archyvo nuotrauka

Skatinami siekti sotesnės vietos

Tačiau tarptautinės konsultacijų kompanijos „Hay Group“ tyrimai rodo, kad atlyginimų atotrūkis Lietuvoje – gerokai didesnis. Jos produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta sakė, kad Lietuvoje vidutinio dydžio bendrovės generalinis direktorius uždirba iki 6-7 kartų daugiau nei žemiausio, asistento lygmens darbuotojas, atliekantis administracines funkcijas. Pagal šį rodiklį Lietuva tarp pasaulio valstybių - per vidurį.

Pašnekovas priminė, kad net Skandinavijoje, kuri orientuojasi į socialinę lygybę ir kur vadovų bei darbuotojų atlyginimai panašiausi, atotrūkis siekia apie 3,5-4 kartus. Todėl kalbėti apie 30 proc. skirtumą esą nėra protinga. Juolab kad net už tas pačias pareigybes atlyginimai Lietuvos darbo rinkoje skiriasi iki 60 procentų.

Kita vertus, E.Kajieta pažymėjo, kad atlyginimų dydžio atotrūkis turi ir teigiamų pasekmių. „Kai atlyginimų sistema labai „plokščia“ kaip, pavyzdžiui, Skandinavijoje, darbuotojai nėra motyvuoti siekti karjeros – juk kam stengtis siekti aukštesnių pareigų, jei atlyginimas smarkiai nesikeis. O pas mus, pereinant iš vieno pareigybės lygio į kitą, atlyginimai gali apčiuopiamai keistis. Tokiu būdu darbuotojai skatinami prisiimti didesnę atsakomybę“, - paaiškino jis.

Nesukuria tiek pridėtinės vertės

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktoriaus Ginto Umbraso manymu, darbuotojo ir vadovo atlyginimų atotrūkis yra tam tikra paprotinė teisė, kiekvienoje šalyje ir verslo šakoje susiklosčiusi skirtingai. Todėl, anot jo, nėra auksinės formulės, kokios atlyginimų dydžio proporcijos yra teisingos.

„Aišku, pinigai motyvuoja ir atlyginimų atotrūkis už atsakomybę turėtų būti gana svarus. Tačiau atlyginimų skirtumai, kurie egzistuoja mūsų ekonomikoje, tikrai per dideli. Ypač aukšto lygio vadovai, mano supratimu, nesukuria tiek pridėtinės vertės, kiek daugiau, palyginti su kitais darbuotojais, jiems mokama. Kita vertus, galimas labai didelis filosofinis ginčas, paremtas paprastu argumentu: be vadovų eiliniai darbuotojai nesukurtų jokios pridėtinės vertės“, - svarstė G.Umbrasas.

Vis dėlto komentuodamas tyrimo rezultatus G.Umbrasas teigė manąs, kad trečdaliui darbuotojų priimtinas 30 proc. atlyginimų skirtumas yra greičiausiai per mažas. Tokia nuomone darbuotojai esą parodo didelę savivertę, kuri nebūtinai yra pagrįsta.

„Tačiau rinkoje žemesnioji darbuotojų grandis, užuot reikšdama nuomonę streikais ar dalyvavimu profsąjungose, tai demonstruoja "kojomis" ir lėktuvų bilietais – emigruoja. Ir mes, ko gero, vis labiau susiduriame ir susidursime su žemesnės grandies kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nes labai daug metų jiems nemokėdavome pakankamai dėl kelių priežasčių: kartais patys nesugebėdavome organizuoti darbo, o kartais buvome tiesiog per daug godūs“, - aiškino G.Umbrasas.

G.Umbraso manymu, aukšto lygio vadovai nesukuria tiek pridėtinės vertės, kiek daugiau, palyginti su kitais darbuotojais, jiems mokama. /LŽ archyvo nuotrauka

Atlyginimai artėja

Tyrimas taip pat parodė, kad socialiai teisingas atotrūkis tarp pavaldinio ir vadovo atlyginimo skiriasi priklausomai nuo įmonės, kurioje dirba respondentas, dydžio. Beveik kas antras darbuotojas iš didelės bendrovės (100 ir daugiau darbuotojų) pasisako už ne didesnį kaip 30 proc. algų skirtumą, mažose įmonėse (iki 20 darbuotojų) - už 30-50 proc. didesnę vadovo algą.

G.Umbrasas pastebėjo, kad didelės, ypač tarptautinio kapitalo, įmonės turi labiau subalansuotas atlyginimų sistemas. Tuo metu smulkiajame versle situacija skirtinga ir neretai priklauso nuo vadovo moralės. „Yra smulkių įmonių, kurias aš vadinu sąžiningomis, – jose direktoriaus, savininko ir darbuotojo atlyginimai beveik nesiskiria arba skirtumas siekia daugiausia 100 procentų. Tačiau esama ir tokių, ypač aptarnavimo srityje, kuriose paprastas darbuotojas uždirba minimalią algą, o dviem pakopomis aukščiau esantis vadovas gauna dešimt kartų daugiau“, - sakė jis.

Pašnekovas nesiėmė prognozuoti, ar atlyginimų dydžio atotrūkis ateityje labai keisis, tačiau pažymėjo, kad jis pastaruoju metu po truputį mažėja. Tai patvirtino ir E.Kajieta, kuris teigė, kad per pastaruosius 2-3 metus aukščiausio lygio vadovų uždarbis augo ne taip ženkliai kaip kitų pareigybių grupių atlygis. Todėl atotrūkis, nors ne drastiškai, mažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"