TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Scenarijus pensijos reformos pakasynoms

2012 06 26 7:45

Seime skubinamos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kurios į "Sodros" glėbį sugrąžintų daugumą pensijų reformos dalyvių, kaupiančių pinigus antrosios pakopos pensijų fonduose.

Pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį į dvi siūlomas radikalias pataisas šiandien Seime svarstomame įstatymo pakeitimo projekte. Patvirtinus pirmąją jų, dabartiniai reformos dalyviai privalėtų "Sodros" skyriuose dar kartą patvirtinti savo apsisprendimą dalyvauti reformoje. To nepadariusieji iki 2013 metų sausio 1 dienos būtų automatiškai grąžinti į "Sodrą". Antrąja pataisa siūloma perpus sumažinti pensijų fondų atskaitymus nuo valdomo turto.

Projektą parengęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas viliasi, kad už įstatymą bus balsuojama jau šį ketvirtadienį.

Iš fondų - automatiškai

"Pasisakome už tai, kad dalyvauti reformoje turi kuo daugiau gyventojų, ypač tų, kurie pensijos sulauks po keliolikos ar keliasdešimties metų. Tokį poreikį rodo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų atlikti skaičiavimai. Tačiau aiškėja, kad du Seimo komiteto nariai gali per savaitę nulemti visos Lietuvos ateitį, prieš tai nė nepasiklausę, ką apie tokių sprendimų pasekmes mano Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų (SADM) ar Lietuvos banko specialistai", - LŽ apmaudą liejo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

SADM ministro patarėja Dalia Milkevičienė LŽ pripažino, kad projekto rengėjai nesiteiravo ministerijos specialistų nuomonės. "Pakeitimus teikė Seimo narys Algirdas Sysas, todėl pasitarę nusprendėme atsisakyti pateikti ministerijos, kaip Vyriausybės dalies, komentarus, nes tai būtų neetiška", - LŽ paaiškino SADM atstovė.

Tačiau Š.Ruzgys komentarų nešykšti. Pasak jo, pataisomis siekiama daugiau nei milijoną Lietuvos žmonių varu nuvaryti į eiles "Sodroj", kad jie patvirtintų tai, ką jau yra patvirtinę pasirašydami sutartis su fondų valdytojais. "Visas pensijų problemas vėl siekiama suversti "Sodrai", kuri ir taip iki šiol nėra įveikusi biudžeto deficito, o toliau jai bus vis sunkiau dėl artimiausią dvidešimtmetį didėsiančios disproporcijos tarp dirbančiųjų ir pensijų gavėjų", - perspėja Š.Ruzgys.

Jo vadovaujamos asociacijos išplatintame pranešime teigiama, kad priėmus įstatymo pataisą beveik pusmetį "Sodros" skyriuose eilėse turėtų po 1-2 valandas laukti žmonės, kad vėl patvirtintų savo valią dalyvauti reformoje. Tačiau, kaip pažymi asociacija, ne visi norės tiek laukti eilėse, be to, ne visi ir galės, nes apie 30 proc. sąskaitų pensijų fonduose pastaruoju metu yra nepapildoma dėl emigracijos arba nedarbo, o maždaug šeštadalis dalyvių yra pakeitę gyvenamąją vietą.

"Tų, kurie negalės atvykti į "Sodrą", pensijų kaupimo sąskaitose liks tiek lėšų, kiek bus sukaupta iki šių metų pabaigos. Jomis bus galima naudotis tik sulaukus pensinio amžiaus. Šie žmonės nebegalės toliau kaupti senatvei net ir visiškai sumenkusių "Sodros" įmokų sąskaita", - sako Š.Ruzgys.

Palanku tik lyderiams

Kita įstatymo pataisa, pagal kurią fondų valdytojams galėtų tekti tik iki 0,5 proc. turto valdymo mokesčio per metus, Š.Ruzgio įsitikinimu, galėtų būti iš dalies palanki tik dabartinėms rinkos lyderėms "Swedbank investicijų valdymas", kurioje yra 36,5 proc. viso pensijų fonduose esančio turto, ir "SEB investicijų valdymas" (29,64 proc.). Likusį turtą valdo 7 bendrovės, iš kurių tik dviem tenka daugiau nei po 4 proc. rinkos dalies. 2011 metais nuo fonduose sukaupto 4 mlrd. litų turto 4 proc. rinkos užimanti bendrovė galėjo uždirbti apie 1,6 mln. litų, o priėmus pataisas galėtų pretenduoti tik į 0,8 mln. litų.

"Priėmus pataisą, 5 ar net 7 smulkioms fondų valdytojoms jau nebeapsimokės šis verslas. Jų sukauptas turtas pereis dviejų rinkos lyderių žinion, - aiškina Š.Ruzgys. - Gyventojai turės mažiau galimybių rinktis, rinka pasuks link oligopolijos, padidės susitarimų tarp rinkos dalyvių rizika, dėl didėjančio nuostolingumo didės rinkos nestabilumas, o rinką monopolizavusiems fondams nebeliks konkurencinio intereso teikti kokybiškas paslaugas." Jis apgailestauja, kad Seimo politikai negirdi fondų valdytojų išsakomų argumentų ir priima sprendimus nepasitarę su specialistais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"