TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SEB analitikai: Rusijos veiksmai šalies ekonomikos neparklupdys

2013 09 26 15:38
G.Nausėda Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu vertinami prieštaringai, SEB banko analitikai nuo 3,2 proc. iki 3,8 proc. pagerino šalies BVP augimo 2013 metais prognozę.

2014 metų ir 2015 metų BVP augimo prognozė nekeičiama — BVP turėtų augti atitinkamai 3,5 proc. ir 4 procentais. Prognozuojama šiais metais infliacija sumažinta nuo 2 proc. iki 1,5 procento.

„Nors pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos plėtra tebėra prieštaringa, bendras situacijos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3-6 mėnesius. Atkunta šalies mažmeninė prekyba — pastaruoju metu sparčiau augo ne pirmojo būtinumo prekių paklausa, o tai rodo, kad žmonės jaučiasi tvirčiau ir skiria dalį pajamų ne tik duonai kasdieninei“, — pristatydamas leidinį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Analitikas atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu. Pasak G. Nausėdos, viešojoje erdvėje sklinda labai įvairių šio demaršo pasekmių šalies ekonomikai vertinimų — nuo apokaliptinių iki labai santūrių. „Reikėtų pradėti analizę nuo statistikos — 2013 metų sausį-liepą į Rusiją iškeliavo 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Mūsų eksportas į šią Rytų kaimynę yra kaip reta gerai diversifikuotas — pastaruoju metu smarkiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų, mašinų ir įrenginių, tekstilės gaminių, baldų, chemijos produktų, plastikinių ir guminių gaminių išvežimas“, — sakė G.Nausėda.

Pasak analitiko, šiuo metu probleminiai prekybos su Rusija sektoriai sudaro tik nedidelę Lietuvos eksporto dalį. „Patirtis rodo, kad tokio pobūdžio trikdžiai kartojasi, tačiau trunka palyginti neilgai. Rimtesnių iššūkių mums kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas, ne tik neigiamai atsiliepsiantis jos „apetitui“ lietuviškoms prekėms, bet ir padidinsiantis platesnio masto protekcionistinių veiksmų tikimybę“, — sakė G.Nausėda.

Pasak analitiko, kad ir kaip būtų, situacija nė iš tolo neprilygsta 1998 metų Rusijos finansų krizei, kuri staigiai ir iš pamatų supurtė dvišalę prekybą, priversdama Lietuvos verslininkus atsigręžti į Vakarų rinkas. „Jeigu dabartinės problemos užsitęstų, tokia alternatyva yra jau ir dabar, juolab kad daugelis prekių (kartais net ir be didžiulių investicijų) galėtų būti nukreiptos iš Rytų į Vakarus. Nieko naujo po saule nėra — pelningos rinkos dažniausiai būna nenuspėjamos ir nuolat iškrečia skausmingų siurprizų, todėl niekas už patį verslininką geriau nenuspręs, kas jam svarbiau – didelė momentinė grąža ar verslo saugumas ir stabilumas“, — sakė G.Nausėda.

SEB analitikų teigimu, pastaraisiais mėnesiais didesnio indėlio į ekonomikos plėtrą susilaukiama iš vidaus rinkos. Mažmeninės prekybos augimo tempas nėra itin įspūdingas, tačiau tuo pat metu vyksta įdomūs struktūriniai pokyčiai. Prekyba naudotais daiktais neužleido lyderės pozicijos pagal augimo spartą, tačiau ji visgi buvo lėtesnė negu metų pradžioje. Sparčiau didėjo tekstilės, drabužių ir avalynės, buitinės ir vaizdo technikos pardavimas, rodantis namų ūkių gebėjimą daugiau pinigų išleisti ne pirmojo būtinumo prekėms. Maisto produktų pardavimas ūgtelėjo mažiau, o specializuotos parduotuvės prarado rinkos dalį prekybos centrų naudai.

„Infliaciją pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ir numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas nuo 470 iki 570 litų sukuria palankias sąlygas vidaus rinkai stiprėti, tačiau vartojimą dar labiau pagyvintų optimistiniai ir stabilūs gyventojų lūkesčiai“, — teigė G.Nausėda. Anot ekonomisto, neapibrėžtumas vis dar gaubia itin svarbias viešojo gyvenimo sritis — mokesčių, energetikos politiką ir net euro įvedimą, o tai trukdo namų ūkiams projektuoti savo finansinę ateitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"