TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SEB: Baltijos šalių ekonomika stiebsis toliau

2015 03 26 15:06
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė.

Vis dėlto statistika rodo, kad, nepaisant dabartinių aplinkybių, Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje − prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento. Tiesa, kaip pabrėžia banko ekonomistai, Baltijos šalių verslas turės gerokai paplušėti kirsdamas langą į naujas rinkas ir kurį laiką susitaikyti su eksporto ir finansinių rodiklių pablogėjimu.

Euro zonoje − tvirtesnio atsigavimo prielaidos

Vilniuje viešintis ir savo įžvalgomis su Baltijos šalių verslininkais renginyje „SEB Baltic Business Summit“ pasidalinęs vyriausiasis SEB grupės ekonomistas Robertas Bergqvistas pastebi, kad Rusijos-Ukrainos konfliktas daugiausia iššūkių kelia būtent Baltijos šalims todėl, kad jas su Rusija sieja istoriškai susiklostę glaudūs prekybos ryšiai.

„Be abejonės, Rusijos-Ukrainos konfliktas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis neramina visą pasaulį, tačiau šios šalies sankcijų ir recesijos pasekmes labiausiai junta Baltijos šalys, taip pat Suomija. Mūsų nuomone, nepaisant pasiektų tam tikrų susitarimų Minske, geopolitinė situacija ir toliau išliks įtempta, todėl labai svarbu, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslas toliau nuolat ieškotų alternatyvių rinkų ir verslą vystytų naujomis kryptimis“, − sako ekonomistas iš Švedijos R. Bergqvistas.

Vis tik, jo teigimu, šiuo metu daugėja palankių euro zonos ūkio augimo veiksnių, o Europos centrinio banko (ECB) vykdoma skatinamoji pinigų politika šias prielaidas sustiprina. „Ir toliau stabiliam regiono ekonomikos augimui trukdo kai kurių valstybių skolų našta, ne iki galo išspręstos bankų sektoriaus problemos, taip pat Rusijos nuosmukis, tačiau tokie teigiami veiksniai, kaip žemos naftos kainos, pasaulio ekonomikos atsigavimo požymiai ir silpnas euras, artimiausiu metu turės teigiamą įtaką ir euro zonai“, − sako R. Bergqvistas.

Baltijos šalims kertant langą į naujas rinkas teks paplušėti

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, nors ekonomikos plėtros tempas visose Baltijos šalyse yra panašus, augimo veiksniai gana smarkiai skiriasi. 2014 metais Lietuvoje labiausiai išaugo vidaus investicijos – 8 proc., antroje vietoje buvo namų ūkių vartojimas − 5,6 procento. Latvijoje kiek netikėtai daugiausiai ūgtelėjo vyriausybės išlaidos, kurios mūsų šalyje keletą pastarųjų metų augo labai nuosaikiai. Kita vertus, visų trijų Baltijos šalių verslui pagrindinis uždavinys ir toliau yra naujų eksporto rinkų paieška.

„Kol kas Baltijos šalių gamintojai tik kerta langą į alternatyvias rinkas, todėl laikinas eksporto ir finansinių rodiklių pablogėjimas visose trijose šalyse yra neišvengiamas. Kita vertus, Rusijos sankcijos Baltijos regiono verslui nėra naujiena, todėl alternatyvių rinkų žvalgybos jau prasidėjo gerokai anksčiau negu kilęs Rusijos-Ukrainos konfliktas“, − sako G. Nausėda.

Naujausios SEB analitikų rengiamos Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgos „Eastern European Outlook“ duomenimis, Estijos eksportas į Rusiją sudaro apie 10 proc., Latvijos − apie 16 proc., Lietuvos − beveik 21 procentas.

SEB ekspertai prognozuoja, kad, visose trijose valstybėse 2015 metais eksportas didės nuosaikiai, o 2016 metais jau galima tikėtis spartesnės eksporto plėtros ir labiau apčiuopiamų alternatyvių rinkų paieškos rezultatų. Tam prielaidas sudarys tvirtesnis euro zonos ekonomikos atsigavimas ir atsiversiančios galimybės žengti į naujas rinkas − Tolimuosius Rytus, Lotynų Ameriką, JAV ir kt.

Pasak G. Nausėdos, pirmojo šių metų mėnesio Lietuvos eksporto rodikliai labai suprastėjo. Ir nors tai dažnai atsitikdavo ir pastaraisiais metais, tačiau šį kartą nuosmukį lėmė ne tik rafinuotų naftos produktų, bet ir kitų prekių grupių eksporto susitraukimas.

Labiausiai Rusijos sankcijų paveiktas šalies eksporto sektorius − pieno ir jo produktų gamyba − 2014 metų rugpjūčio−2015 metų sausio mėnesį padidino prekių išvežimą į kitas rinkas ir su kaupu kompensavo Rusijos rinkos netektį. Tiesa, išvežtų prekių vertė Rytų rinkos nuostolio neatsvėrė, kadangi itin smuko šios prekių grupės kainos. Kitas nuo Rusijos veiksmų smarkiai nukentėjęs sektorius − mėsos ir jos produktų gamyba. Šią veiklą vystančioms įmonėms eksporto į Rusiją kritimo nepavyko kompensuoti nei pagal mastą, nei pagal vertę.

„Kad ir kaip būtų, persiorientavimo procesas ir Lietuvoje, ir kitose kaimyninėse Baltijos šalyse vyks toliau, o jo sėkmę iš dalies lems ir nuo verslininkų nepriklausantys išorės veiksniai, pavyzdžiui, euro ir dolerio kurso pokytis“, − pastebi G. Nausėda.

Lietuvoje − darbo užmokesčio augimo perspektyvos

Nepaisant ką tik įvesto euro, šių metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia defliacija Europos Sąjungoje po Graikijos ir Bulgarijos. „Tai nereiškia, kad mums pavyko visiškai išvengti kainų apvalinimo efekto − tiesiog jis buvo labiau juntamas likus keletui mėnesių iki euro įvedimo“, − sako SEB banko ekonomistas. Be to, šį veiksnį užgožė tuo pat metu vykęs pasaulinių naftos kainų kritimas.

Anot G. Nausėdos, gyventojų infliacijos lūkesčiai pastaruoju metu sumažėjo, tačiau prognozuojančių per artimiausius metus infliaciją žmonių lyginamoji dalis vis dar smarkiai viršija besitikinčiųjų defliacijos dalį.

Nors prislopus infliacijos grėsmei samdomiesiems darbuotojams išmušamas iš rankų argumentas reikalauti didesnio darbo užmokesčio pinigų perkamosios galios mažėjimui kompensuoti, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės toliau.

G. Nausėdos nuomone, dar ne visiškai išnaudotos ir galimybės kelti minimalią mėnesio algą (MMA). „Kaip rodo Baltijos šalių MMA pokyčių lyginamoji analizė, Lietuva atsiliko pagal šį rodiklį nuo Latvijos būtent pasaulinės finansų krizės metais, nors politikai ir ekonomistai choru tvirtino, kad mūsų šiaurinė kaimynė nukentėjo dėl krizės kur kas daugiau negu mes“, − pastebi G. Nausėda.

Anot ekonomisto, tai rodo, kad MMA augimo procesas Lietuvoje buvo dirbtinai pristabdytas ir dėl subjektyvių priežasčių. 2015 metais yra prielaidų vienkartinį MMA padidinti iki 10 proc., pasiekiant 325−330 eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"