TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SEB: euro zona kils sparčiau

2015 05 05 13:37
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemesnės naftos kainos, valiutos kursų pokyčiai ir skatinančioji centrinių bankų politika gerina euro zonos ekonomikos perspektyvą, nors kai kurių kitų svarbių šalių, pavyzdžiui JAV ir Kinijos, plėtra lėtėja, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad pasaulio ekonomikos plėtra šiuo metu yra labai priklausoma nuo didžiųjų centrinių bankų vykdomos pinigų politikos.

Pasak SEB grupės analitikų, pastarųjų mėnesių valiutų kursų pokyčiai turi teigiamos įtakos bendrai pasaulio ekonomikai. Euro zonos ir Japonijos nusilpusios valiutos skatina spartesnį ūkio augimą ir didina infliaciją – būtent tai, ko labiausiai reikia šiems regionams. Priešingai, JAV ir Kinija yra pajėgios pakelti neigiamą sustiprėjusios valiutos įtaką ekonomikos augimui ir infliacijai, vykdydamos skatinančiąją ekonominę politiką. Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, valiutų kursų pokyčiai nuo 2014 m. rugpjūčio paspartino visos pasaulio ekonomikos plėtrą maždaug 0,5 proc. punkto.

SEB grupės ekonomistai sumažino JAV ūkio plėtros prognozę 2015 m. nuo 3,5 proc. iki 2,7 proc., tačiau tai rodo, jog toliau tikimasi spartesnio negu 2014 m. JAV ekonomikos augimo. JAV ekonomikos sulėtėjimas 2015 m. pradžioje veikiausiai buvo laikinas ir iš esmės lemtas nepalankių oro sąlygų bei streikų didžiuosiuose uostuose. Neigiamos įtakos eksportui taip pat turėjo sustiprėjęs doleris. Kita vertus, vidaus rinkos perspektyvos JAV išlieka tvirtos – prognozuojama, kad didesnį pagreitį įgaus ir namų ūkių vartojimas, ir įmonių investicijos.

Euro zonos ekonomikos perspektyvos pagerėjo labiau negu buvo tikėtasi, teigia SEB grupės analitikai, padidinę regiono BVP prieaugio 2015 m. prognozę nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc. Labiausiai staigesnio atsigavimo link euro zoną stumtelėjo Europos centrinio banko skatinančioji pinigų politika. Regiono vartotojai ir verslininkai įgauna daugiau optimizmo, be to, didėja kreditų paklausos ir infliacijos prognozės. Teigiamos įtakos ekonomikai turi silpstančios valiutos skatinamas eksportas ir nukritusios naftos kainos. Graikijos keliamas neapibrėžtumas – vienas iš išliksiančių euro bloko stabilumo rizikos veiksnių.

Rusijos ūkis šiemet patirs apčiuopiamą ir daugelį sektorių paliesiantį ekonomikos nuosmukį, lemtą žemų naftos kainų, aukštos infliacijos ir Vakarų finansinių sankcijų, stabdančių skolinimąsi JAV doleriais. Vis dėlto šios šalies ekonomikos perspektyvos atrodo šiek tiek geresnės negu anksčiau dėl rublio sustiprėjimo pastaruoju metu ir palaipsnio naftos brangimo. SEB grupės analitikų prognozėmis, Rusijos ekonomika 2015 m. susitrauks 4 proc., o 2016 m. neaugs. SEB grupės ekonomistų teigimu, Rusija turi sukaupusį finansinį rezervą, tačiau struktūrinės problemos lems trapią ūkio būklę artimiausiais metais.

Rusijos ekonomikos nusilpimą ir sankcijų įtaką Vidurio ir Rytų Europos šalys pakelia gerai, konstatuoja SEB grupės ekspertai. Tam prielaidas sudaro stiprėjanti vidaus rinka šiose šalyse, solidesnės eksporto į euro zoną perspektyvos ir laisvesnė fiskalinė politika.

„Gerėjanti euro zonos padėtis duoda pagrindo manyti, kad Lietuvos ūkio plėtra šiemet lėtės santykinai nedaug, palyginti su ankstesniais metais. Eksporto atsigavimas padėtų išlaikyti tvaresnį ekonomikos augimą, nors pagrindiniai Lietuvos ūkio augimo veiksniai šiemet bus vartojimo ir statybų sektoriaus plėtra“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"