TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sėdai prie kompiuterio ir nusipirkai akcijų

2007 07 02 0:00
Žmonės, kurie nepatyrę, bet susidomi investavimu, mielai naudojasi galimybe akcijų įsigyti nedalyvaujant makleriui.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Specialistai tvirtina, kad internetinė prekyba akcijomis vis labiau populiarėja. Galimybė prisėdus prie kompiuterio pačiam, be jokių tarpininkų, per kelias sekundes nusipirkti biržoje akcijų ypač įtraukia smulkius investuotojus.

Elektroninė prekyba akcijomis Lietuvoje - anokia naujovė. "Jūsų tarpininkas" šią paslaugą klientams pasiūlė prieš aštuonerius metus, dar po ketverių metų jų pavyzdžiu pasekė keli bankai ir finansų maklerio įmonės, o dabar galime stebėti dar vieną modernizavimosi bangą.

Elektroninės prekybos akcijomis sistemą visai neseniai įsidiegė finansų maklerio įmonė "Orion Securities", greitai klientus tokia galimybe pradžiugins ir trečias pagal dydį bankas Lietuvoje "DnB Nord", o per pusmetį elektroninės prekybos sistemą turės dar keli finansiniai tarpininkai.

"Klientams to reikia. Aiškiai matome, kad jiems taip prekiauti patogiau ir pigiau. Jau sunku apsieiti be šios paslaugos", - LŽ sakė "DnB Nord" banko Investicinės bankininkystės departamento direktorius Andrius Načajus.

"Jūsų tarpininko" finansų makleris ir programinių projektų koordinatorius Marius Dubnikovas LŽ sakė, kad finansų tarpininkai, turintys elektroninės prekybos sistemas, pagal sudaromus sandorius užima apie 80 proc. rinkos.

"Tai ateities produktas. Jau šiandien nemažai žmonių neįsivaizduoja, kaip galima akcijomis prekiauti kitaip nei internetu. Jei bankai ar maklerio įmonės nori žengti koja kojon su rinka, jiems neišvengiamai teks įsidiegti elektroninės prekybos sistemą", - tikino M.Dubnikovas.

Akcijas žarstai maklerio rankomis

Svarbu atskirti dvi elektroninės prekybos formas. Viena - kai internetas naudojamas tik susisiekti su makleriu. "Šis variantas yra primityvesnis ir ne toks patrauklus, nes vis vien tarpininkauja žmogus. Makleris gauna kliento pavedimą, atsidaro langą biržoje ir savo rankomis vykdo pavedimą. Pirmiausia tai užtrunka laiko, o jei yra daug pavedimų tuo pat metu - atsiranda eilė, atsiranda interesų konfliktas - kuriam pirmam atlikti pavedimą", - pasakojo M.Dubnikovas.

Tokiu principu akcijomis prekiauja, pavyzdžiui, "Sampo" banko klientai. "Norint internetu nusipirkti akcijų, informaciją perima makleriai ir pateikia ją į biržą. Tai užtrunka apie 5 minutes. Klientai labiau mėgsta skambinti makleriams, o internetu sudaroma tik apie 20 proc. sandorių", - sakė "Sampo" banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Karolis Pikūnas. Jis teigia, kad ši paslauga nepopuliari iš esmės dėl sistemos trūkumų.

Sistema yra makleris

Kita internetinės prekybos forma - automatizuota, kai viskas vyksta be kito žmogaus pagalbos.

Investuotojas prekiauja visiškai savarankiškai, nors manoma, kad viską atlieka makleris. Mat pagal biržos taisykles žmogus negali pasiekti biržos be finansų tarpininko.

Tačiau būtent automatinė sistema šiuo atveju ir yra makleris.

Sistema prižiūri, kad investuotojas negalėtų pirkti, neturėdamas pinigų ar parduoti akcijų daugiau, nei turi.

Sandoriai vyksta realiuoju laiku, o visas procesas užtrunka 2-5 sekundes. Būtent pastarasis variantas laikomas tikrąja prekyba internetu.

"Automatizuotos sistemos pagrindiniai pliusai - greitis ir jokio interesų konflikto. Dar vienas svarbus dalykas - atsiskaitymai biržoje vyksta tik trečią dieną po sandorio ir elektroninės prekybos platformos leidžia įvertinti tą 3 dienų ciklą, rezervuoti pinigus, akcijas. Klientas gali pirkti akcijas neturėdamas tuo metu pinigų, bet sistema įvertina, kad po 3 dienų jų bus", - kalbėjo M.Dubnikovas.

Realiuoju laiku - trys biržos

Internetinė prekyba realiuoju laiku, tarpininkaujant automatinei sistemai, įmanoma tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos biržose. "SEB Vilniaus bankas" siūlo internetu prekiauti dar daugiau nei 30-yje įvairiausių rinkų, tačiau tokia prekyba realiuoju laiku neįmanoma -

internetu informacija keliauja tik iki maklerio.

"Pavedimus dažnai atiduodame vykdyti kažkam kitam, nes nesame biržos nariai užsienio šalyse. Didžioji dalis pavedimų, kai prekiaujama ne Baltijos šalių rinkose, padaromi per "SEB Stokholmą" ir "SEB Frankfurtą", kurie yra daugelio biržų nariai. Kad prekyba vyktų realiuoju laiku, patys turėtume tapti tų šalių biržų nariais, o tai labai brangu", - pasakojo "SEB Vilniaus banko" Vertybinių popierių skyriaus vadovas Virgilijus Mirkė.

Internetu pigiau

Pasak A.Načajaus, elektroninė prekyba skirta smulkiems investuotojams. "Ne paslaptis, kad mažiems klientams prekiauti telefonu yra daug brangiau, nei naudojantis internetu. Ir daug brangiau aptarnauti klientus telefonu, nes daug didesnės laiko sąnaudos. Tai tas pats, kaip daryti pavedimus internetu ar per banko skyrių", - teigė jis.

Anot V.Mirkės, instituciniai, stambūs klientai reikalauja papildomų paslaugų, todėl jiems maloniau dirbti telefonu.

"Elektroninė prekyba orientuota į žmogų, kuris prekiauja akcijomis, bet nėra profesionalas", - teigė V.Mirkė. Pasak jo, "SEB Vilniaus banke" pastaruosius trejus metus klientų, prekiaujančių internetu, skaičius didėja dvigubai. Dabar taip vyksta apie 90-95 proc. sandorių.

"Tiesa, 5 proc. prekiaujančių telefonu klientų daro labai didelę apyvartą - apie 40 proc. kalbant apie Baltijos rinkas, o užsienio rinkose - daugiau nei 40 procentų", - pasakojo V.Mirkė.

Pasak M.Dubnikovo, vertinant, kiek sandorių sudaroma internetu, reikia atmesti tiesioginius sandorius, kurie iškreipia bendrą vaizdą, nes abi šalys buvo susitarusios. Tuomet sandoriai internetu sudaro 80 proc. visos prekybos biržoje.

M.Dubnikovas mano, kad daugelis žaidėjų investicinių produktų rinkoje senokai puikiai suprato būtinybę turėti elektroninės prekybos sistemą, tik anksčiau buvo ne taip paprastai prieinamos technologijos - mažai kas galėjo pasiūlyti tokią sistemą ir tai buvo ne visiems įkandama finansiškai. Pastaruoju metu elektroninės prekybos sistema aprūpina vienas patyręs tiekėjas - "Jūsų tarpininkui" priklausanti bendrovė "Elektroninės komercijos bazė" ir produktas tapo prieinamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"