TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seikėja ES paramą energetikai

2015 07 09 11:00
Didžiosioms Vilniaus ir Kauno jėgainėms, kuriose bus deginamos atliekos ir biokuras, numatyta 233 mln. eurų ES paramos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos energetikos sektoriui 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu planuojama skirti apie 658,5 mln. eurų ES paramos. Beveik trečdalis šios sumos atiteks valstybės remiamiems kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektams.

Energetikos ministerijos duomenimis, kogeneracinių elektrinių statybai bus skirta 280,9 mln. eurų. Didžiosioms Vilniaus ir Kauno jėgainėms, kuriose bus deginamos atliekos ir biokuras, numatyta 233 mln. eurų paramos, o mažos galios kogeneracinėms elektrinėms modernizuoti – 47,9 mln. eurų. Viešųjų pastatų renovacija, kuriai numatyta 94 mln. eurų, bus finansuojama iš naujai įsteigto Energijos efektyvumo fondo. Šias lėšas administruos Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). Tokius skaičius susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos vadovais atskleidė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Tikslas - piginti šilumą

Finansavimas, pasak viceministro, vyks nauju būdu – pagal grąžinamąją subsidiją. Kaip ji bus teikiama, dar bus rengiamos gairės. Elektros sektoriuje investicijos bus skiriamos dviem kryptimis – elektros perdavimo sistemos bei elektros skirstymo sistemos modernizavimui bei plėtrai. Tam numatyta beveik 89 mln. eurų. Planuojama, kad sutartys su tinklų perdavimo sistemos operatoriumi ir skirstymo operatoriais bus pasirašytos 2016 metų antrąjį ketvirtį.

Gamtinių dujų sektoriaus paramos biudžete – per 70 mln. eurų. Kaip ir elektros sektoriaus finansavimas, analogiškai bus remiamas gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra (53 mln. eurų) ir skirstymo sistemos modernizavimas bei plėtra (17,5 mln. eurų). Finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Gatvių apšvietimui planuojama skirti 14,5 mln. eurų. Nors suma palyginti nedidelė, manoma, kad sugrįžusios lėšos taps galimybe investuoti į naujus projektus. Į šią paramą galės pretenduoti miestų savivaldybės, energijos taupymo paslaugų teikėjai (ESCO įmonės). Senų susidėvėjusių biokuro katilų keitimui efektyvesniais katilais namų ūkiuose numatyta 10 mln. eurų paramos.

Energetikos viceministras A. Spruogis teigė, kad visų numatytų projektų tikslas – atpiginti šilumą vartotojams.

Pasak jo, daugumą priemonių jau patvirtinta, kol kas sunkiausiai sprendžiamas kietojo kuro katilų keitimas namų ūkiuose, nes Europos Sąjunga neleidžia remti fizinių asmenų. Šiuo metu bandoma rasti schemą, kaip būtų galima paremti šių katilų keitimą. „Galėtume finansuoti savivaldybes, tačiau tokiu atveju katilai bent jau kurį laiką priklausytų ne gyventojams. Finansuoti 100 proc. negalėsime, taigi gyventojas turėtų skirti ir savo lėšų. O kas norės investuoti į katilą, kuris jam nepriklausys?“ – kalbėjo viceministras.

Martynas Nagevičius. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Abejoja efektyvumu

Nepriklausomas energetikos ekspertas Martynas Nagevičius mano, kad neproporcingai didelė ES parama numatoma skirti biokuro ir atliekų kogeneracijai. "Būsimų jėgainių Kaune ir Vilniuje galingumas jau sumažintas. Be to, kyla klausimas, ar Kaune iš viso apsimoka statyti atliekų deginimo gamyklą. Tinkamų deginti komunalinių atliekų ateityje gana drastiškai mažės. Be to, Kaune šiluma iš atliekų pakeistų šilumą iš biokuro, nes šis kuras ten jau dabar dominuoja. Ar tikrai geras sprendimas ES paramą, skirtą vienam vietiniam atsinaujinančiam ištekliui, nukreipti kitam vietiniam ištekliui remti, kai mums rūpi bendras siekis – mažinti išteklių importą?“ – abejojo LŽ pašnekovas.

Jeigu valstybė atsisakytų statyti atliekų deginimo gamyklą Kaune ir visas atliekas nuspręstų deginti Klaipėdoje bei Vilniuje, M. Nagevičiaus nuomone, „išlaisvintų“ apie 70-80 mln. eurų ES paramos.

Abejonių energetikui kelia ir numatoma 70 mln. eurų ES parama gamtinių dujų sektoriui, mat dujų vartojimas mažėja ir ateityje dar labiau mažės didėjant biokuro ir atsinaujinančių išteklių plėtrai. „Stabdyti šį procesą ES lėšomis atrodo nelabai teisinga“, - svarstė jis.

M. Nagevičius protingu sprendimu vadintų išmaniųjų energetikos tinklų plėtros finansavimą ES lėšomis. Tačiau ES biudžeto pinigus skirti infrastruktūrai keisti jam atrodytų keista, nes „Litgrid“ ir „Lesto“ investicijos paprastai įtraukiamos į elektros perdavimo ir skirstymo tarifus. Sutaupytus pinigus, jo nuomone, prasmingiausia būtų skirti „smulkiajai" energetikai. „Keista, kad nenumatyta ES lėšomis remti smulkių saulės ir vėjo jėgainių, kurios gamintų elektrą individualiems namams ar kaimo bendruomenėms“, - nurodė specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"