TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas grąžino tobulinti SGD terminalo įstatymo pataisas

2015 10 13 11:56
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas antradienį grąžino tobulinti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo pataisų projektą.

Projektui po pateikimo pritarė 43, prieš balsavo 2, susilaikė 54 Seimo nariai. Bendru sutarimu nuspręsta projektą grąžinti tobulinti.

SGD našta – visiems vartotojams

Įstatymo projektu buvo siūloma, kad papildoma SGD dedamoji būtų taikoma už konkretaus sistemos naudotojo gamtinių dujų pristatymo vietose gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, kurie yra reikalingi, kad būtų užtikrintas maksimalus galimas kiekvienos pristatymo vietos gamtinių dujų poreikis, kuriuo gamtinių dujų vartotojas galėtų pasinaudoti, ir kuris būtų nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Toks teisinis reguliavimas numatė, kad kiekvienas gamtinių dujų vartotojas, kuriam dujos tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos, mokėtų papildomą dedamąją.

Pagal siūlytą reguliavimo būdą SGD terminalo pastoviosios eksploatavimo sąnaudos ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos būtų paskirstytos visiems gamtinių dujų vartotojams proporcingai jų gaunamai naudai.

Įstatymo projektu buvo siūloma patikslinti papildomos dedamosios, įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, apibrėžimą, nustatant, kad ją sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo, eksploatavimo bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos. Šiuo patikslinimu siekiama proporcingai paskirstyti gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams.

Atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, teiktomis pataisomis buvo siūloma sudaryti galimybes SGD terminalui nevykdyti dujinimo.

Vilniuje penktadaliu brangtų šiluma

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį tvirtino, kad įstatymo pataisų nepriėmus, brangtų šildymas. „Galiu pasakyti, kad šilumos vartotojai, kurie naudoja dujas, priėmus pajėgumų modelį, išleistų mažiau, ir ypač tas jaustųsi Vilniuje, bet jeigu pajėgumų modelis nebūtų priimtas, tada mažėjant dujų vartojimui šilumos tiekėjų išlaidos didėtų ir šiluma pabrangtų“, – LRT radijui antradienį sakė Algirdas Butkevičius.

Antradienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje energetikos ministras Rokas Masiulis tvirtino, kad Seimui nepritarus pajėgumų modeliui, dėl mažėjančio dujų vartojimo šildymo kainos vien Vilniuje išaugų penktadaliu. „Tai yra reikšmingas ir pavojingas dalykas“, – tikino jis.

Pasak ministro, didžiausios dujų vartotojos Lietuvoje – Jonavos trąšų gamintojos „Achemos“ – sąnaudos tokiu atveju galėtų išaugti 17 proc.

Tuo metu naują pajėgumų modelį patvirtinus, R. Masiulio tikinimu, šildymas sostinėje atpigtų iki 5 proc., o „Achemos“ išlaidos sumažėtų iki dešimtadalio.

Energetikos ministerija aiškina, kad šildymo kainos Vilniuje didėtų, nes maždaug penktadaliu sumažėjus bendram dujų vartojimui, „Vilniaus energijai“ beveik visas dujas teks pirkti iš SGD terminalo, o jos yra brangesnės. Todėl skaičiuojama, kad nepakeitus SGD dujų pirkimo tvarkos, šildymo kaina padidėtų iki 20 proc., tačiau ją pakeitus ir dujas iš terminalo perkant už rinkos kainą, šildymo kaina sumažėtų.

R.Masiulis pripažino, kad jei iki spalio pabaigos nebus priimtas pajėgumų modelis, Kainų komisija tvirtins dujų kainas vartotojams kitų metų pusmečiui pagal senąją tvarką.

Ministras neatmetė galimybės, kad „Lietuvos energija“ galėtų perimti Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę, kuri nuo kitų metų bus nerentabili, nes jos elektros gamyba nebebus remiama.

„Ta diskusija man girdėta, vertinčiau taip, kad reikia diskutuoti šiuo klausimu. Suprantu, kad savivaldybei ir taip šilumos gamybos pajėgumų užtenka“, – sakė R.Masiulis.

Šiluma didžiuosiuose miestuose kitąmet brangs ir dėl to, kad Vyriausybė nusprendė nuo 2016 metų valstybinei Lietuvos elektrinei Elektrėnuose ir privačioms miestų termofikacinėms elektrinėms neskirti VIAP paramos. Netekusios dalies finansavimo Kauno ir Vilniaus didžiosios jėgainės veikiausiai nustos gaminti šilumą ir elektrą, o Panevėžio – priversta kelti šilumos kainą. Šilumos kaina dėl to didžiuosiuose miestuose kitąmet išaugtų 7–9 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"