TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas miško savininkų neišgirdo - užkrovė mokestį

2014 01 24 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas vakar skubos tvarka nusprendė užkrauti naują mokestį privačių miškų savininkams, bet šie neketina nusileisti ir dar tikisi, kad laimės racionalus protas.

Seimo nariai nusprendė privačių miškų savininkams nuo kitų metų nustatyti 5 proc. dydžio mokestį už parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną. Teigiama, jog už surinktas lėšas bus prižiūrimi ir tvarkomi miško keliai. Tokį mokestį moka ir valstybiniai miškai.

Nelyginami dalykai

„Jei toks sprendimas priimtas remiantis kažkokia klaidinga informacija, tai jis anksčiau ar vėliau grįš bumerangu. Skaudžiausia yra tai, kad jis nukreiptas prieš visą ūkio sektorių“, – LŽ piktinosi Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.

Pasak jo, nežinia, kokia intencija Seimas iš Miškų įstatymo pataisų projekto, nurodančio į 5 proc. mokestį nuo parduodamos medienos, išbraukė žodį „valstybiniai“ ir taip išplėtė mokesčio bazę - prie mokėtojų pridėjo privačių miškų savininkus, nors dar praėjusių metų pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius užtikrino, kad jokių mokesčių miško savininkams įvesti neketinama, o visos mokesčių bazės pakeitimai bus diskutuojami iki 2014 metų pabaigos.

Pasak LMSA vadovo, nekorektiška lyginti mokesčius, kuriuos moka stambūs valstybiniai miškai, su tais, kuriuos moka privatūs savininkai, nes valstybiniai miškai nėra rinkos objektas ir jų priežiūra yra remiama valstybės, o privatūs miškai yra arba įsigyti jau sumokant mokesčius, arba paveldėti iš savininkų, kurie kadaise turėjo juos įsigyti.

LMSA nuotrauka

„Verslininkas, norintis plėtoti miškų ūkio veiklą, pirmiausia įsigyja mišką iš savininko ir iš karto sumoka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Vien tai yra nelygiavertės sąlygos, nes 1 ha miško kainuoja vidutiniškai 7–15 tūkst. litų, o brandaus – dešimtimis tūkstančių, – sakė A.Gaižutis. – Prižiūrint mišką irgi patiriama daugybė išlaidų, kurių, tiesa, patiria ir mūsų kolegos iš valstybinių miškų, tačiau konkuruoti rinkoje su urėdijomis privatininkai neturi galimybių.“

Maža to, anot A.Gaižučio, jau dabar miškų verslas yra apkrautas tokiais mokesčiais, kokius moka kitų ūkio šakų įmonės, trigubai didesniais negu žemės ūkis, nors negauna jokių subsidijų, ir perpus didesniais negu kaimynai latviai. Skaičiuojama, kad aktyviai ūkininkaujant miško verslas dabar gali uždirbti 3–7 proc. pelno, tačiau savotišku 5 proc. akcizu apmokestinus vieninteles pajamas šis verslas taps nuostolingas ir sustos.

Keliams – nė lito

Apgaudinėjimu A.Gaižutis pavadino politikų teiginius, neva iš mokesčio surinktomis lėšomis bus tvarkomi miško keliai. Anot jo, ankstesniuoju Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpiu savivaldybės ir urėdijos galėjo naudotis 20 mln. litų ES parama miško keliams tvarkyti, tačiau teišnaudojo 5 mln. litų, o dabar skundžiasi, kad tam nėra lėšų.

„Kodėl, užuot naudoję tuos pinigus, dar lenda į mokesčius mokančių savininkų kišenę, prisidengdami neva miško kelių remonto finansavimu? Galiu atsakingai tvirtinti ir įrodyti, kad nė vienas litas iš valstybinės Bendrųjų reikmių programos iki šiol nebuvo panaudotas netgi valstybinių miškų keliams tvarkyti“, – teigia asociacijos lyderis.

Valstybinių miškų keliams, anot jo, urėdijos gauna lėšų iš Kelių fondo, tačiau jomis finansuojama tik kelių, einančių per valstybinius miškus, priežiūra, nors mokestį moka visi. Kita vertus, juk keliai, einantys ir per kaimus, ir per miškus, privatiems sklypų savininkams nepriklauso.

Ieškos išeičių

„Mano asmenine ir visų miško savininkų nuomone, jau dabar miškų ūkis yra pernelyg apkrautas mokesčiais. Nepriekaištaudami urėdijoms, sutinkame, kad jų įnašas į valstybės biudžetą tikrai didžiulis, palyginti su kitomis valstybės įmonėmis, tačiau papildomas privačių miško savininkų apmokestinimas jau bus nepakeliamas“, – teigia A.Gaižutis.

Pasak jo, kai mokesčiai neproporcingi ir neprotingi, lieka kelios išeitys: arba nieko nedaryti, arba eiti į šešėlį, arba įmones registruoti palankesnio mokestinio režimo valstybėse, remiantis ES įtvirtintu laisvo kapitalo ir darbo jėgos judėjimo principu.

„Nemanome, kad valstybė ką nors laimės, jei pasuksime kai kurių kitų šakų įmonių pramintu taku ir įmones registruosime kitose šalyse. Miško savininkai tikisi, kad valstybės vadovė neskubės eksperimentuoti ir viską gerai išanalizuos prieš pasirašydama paskubomis priimtą nediskutuotą įstatymą", – LŽ kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"