TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas nusižiūrėjo savivaldybių turtą

2013 07 02 6:00
1997 metais savivaldybėms perduotas šilumos ūkis gali būti vėl nacionalizuotas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Savivaldybėms priklausantis šilumos ūkis vėl gali grįžti valstybės nuosavybėn. Savivaldybėms ši naujiena – kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Šiandien Seimas skubos tvarka ketina priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad savivaldybėms ar jų įmonėms nuosavybės arba patikėjimo teise priklausanti infrastruktūra ir turtas savivaldybės tarybos sprendimu, o tokio sprendimo nepriėmus per nustatytą terminą – Vyriausybės nutarimu, turi būti perduotas valstybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti numatytų šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonių bei sprendinių tinkamą įgyvendinimą.

Naujiena nustebino

Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, vakar iš LŽ žurnalisto sužinojęs apie birželio 27 dieną Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pateiktą įstatymo pataisą, labai nustebo. „Šilumos ūkio įstatymą aptarinėjome ir Vyriausybėje, ir su specialistais, bet apie tokią nuostatą pirmą kartą girdžiu. Nebent kas nors nauja įdėta. Jeigu tai tiesa, tai - nacionalizacija“, - sakė R.Malinauskas.

Jo nuomone, Seimas savivaldą naikina jau ne vienus metus. „Jau ne kartą sakėme, kad Lietuva grįžta prie vykdomųjų komitetų. Bet kad šilumos ūkis perduodamas valstybei, pirmą kartą girdžiu. Praėjusį penktadienį pas premjerą šito klausimo nekėlėme. Man tai naujiena, kad teikiamas įstatymas, kuris įteisintų prievartinį savivaldybių turto atėmimą“, - stebėjosi meras.

Teikiamos įstatymo pataisos aiškinamajame rašte R.Žemaitaitis taip grindžia savo pasiūlymo turinį: „Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią didelę savivaldybių skolinių įsipareigojimų apimtį ir nustatytus griežtus skolinimosi limitus, kyla rizika, kad parengtoje Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatyti sprendiniai atskirose savivaldybėse nebus tinkamai įgyvendinti, nes ES paramai gauti reikalingas kofinansavimas. Tam, kad būtų užtikrintas tokių sprendinių įgyvendinimas net ir tose savivaldybėse, kurios pasiekusios skolinimosi limitus, atitinkama šiuo metu savivaldybėms ar jų įmonėms nuosavybės arba patikėjimo teise priklausanti infrastruktūra ir turtas gali būti perduoti valstybės nuosavybėn.“

Su niekuo nesitarė

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, LŽ tikino, kad įstatymo pataisą pamatė tik praėjusį penktadienį, kitą dieną, kai įstatymo projektas buvo pateiktas. „Iki tol apie tai, kad numatoma galimybė šilumos ūkį iš savivaldybių perimti valstybės žinion, nieko nežinojome“, - tvirtino jis.

V.Stasiūnas priminė, kad šilumos ūkis perduotas 60-čiai savivaldybių 1997 metais, kai buvo reorganizuota „Lietuvos energija“. Esą pagal tokį modelį šilumos ūkis funkcionuoja visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Elektros, gamtinių dujų, naftos sektoriai valdomi valstybės, o šilumos ūkį valdo savivaldybės, nes jos yra arčiausiai gyventojų. Kiekviena savivaldybė šilumos ūkį pertvarkė pagal rinkos ekonomikos sąlygas, buvo nustatytos realios šilumos energijos kainos.

„Dabar galimybė perduoti valstybei savivaldybėms priklausantį šilumos ūkį įteisinama viešai nesitariant, nediskutuojant, nepateikiant jokių skaičiavimų, kurie parodytų, kuo tokia pervarka baigtųsi. Mūsų žinomis, dėl pasiūlymo nesitarta ne tik su mumis , bet ir su savivaldybėmis. Klausimas visuomenei nebuvo pateiktas taip, kaip 1996 metų rudenį plačiai svarstytas šilumos ūkio perdavimas savivaldybėms“, - aiškino V.Stasiūnas.

Pasak jo, dabar savivaldybės tvarko šilumos ūkį, tvirtina specialiuosius šilumos ūkio planus, kuriuose nustato, kokioje zonoje koks šilumos tiekimo būdas bus taikomas, kokios rūšies kuras kūrenamas, numatomi taršos ir kiti klausimai. „Mums atrodo, kad dabartinė tvarka atitinka vakarietišką modelį ir yra visiškai tinkama“, - teigė V.Stasiūnas.

Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, LŽ aiškino, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą savivaldybėms būtų suformuluotos užduotys atnaujinti ar pastatyti naujas jėgaines. „Turbūt norima, kad iš savivaldybių, kurios tų planų įgyvendinti nesugebėtų, šilumos ūkio turtas pereitų valstybės nuosavybėn. Turbūt tokia mintis. Nemanau, jog tai visiškai gerai. Jeigu Vyriausybė suformuoja užduotį ir aprūpina ištekliais tai užduočiai įvykdyti (juk tai reguliuojamos įmonės), tada tvarka. Bet jeigu tikslas – tik perimti turtą, galima duoti užduotį ir nesuteikti išteklių. Tada atsiranda priežastis turtą atimti“, - svarstė energetikas.

Skubos darbas

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad teikiama pataisa parengta skubotai ir nenuosekliai. Esą pagal Vietos savivaldos įstatymą šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

„Atsižvelgiant į teikiamo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, pagal kurias savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai turi atitikti Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą, ir į šios programos turinį, manytina, kad šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros organizavimas, įskaitant šilumos tiekimo organizavimą, perduodamas valstybei, tačiau kartu su projektu nėra teikiamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“, - pažymima teisininkų išvadoje.

Seimo Teisės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 73 punkte yra numatyta perduoti dalį savivaldybės funkcijų valstybei. „Tačiau tai turi būti daroma nuosekliai, įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, kokios konkrečiai savivaldybių funkcijos ir kokia apimtimi perduodamos valstybei“, - teigiama išvadoje.

Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti derinami valstybės ir savivaldybių interesai rengiant Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. „Neaišku, ar ji bus sudaroma bendradarbiaujant su savivaldybėmis, remiantis jų pateiktais duomenimis, ar savivaldybės turės pareigą įgyvendinti programos, parengtos Energetikos ministerijoje, užduotis“, - dėsto Seimo teisininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"