TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas paliko landą vartotojų plėšimui

2016 05 26 6:00
Lietuvos žmonės būtų turėję sumokėti 167 mln. eurų daugiau ir būtų tapę valstybės energetikos įmonių pasipelnymo šaltiniu, jeigu Kainų komisija nebūtų radusi drąsos tam pasipriešinti. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę Seimas pritarė tam, kad Vyriausybė ir toliau rinktųsi, kas naudingiau valstybinėms energetikos kompanijoms, o ne Lietuvos žmonėms.

Tokią išvadą padarė Seimo Darbo partijos frakcija, kai Seimas atmetė Elektros energetikos įstatymo projektą, kuriuo siekta užtikrinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nepriklausomumą.

Neužtikrintas nepriklausomumas

„Labai gaila, kad kolegos Seimo nariai nesuprato mūsų teikto įstatymo projekto reikalingumo, kuriam, beje, galima sakyti, pritaria ir Europos Audito Rūmai. Šiuo metu galiojančiame Elektros energetikos įstatyme nurodyta, kad Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Tai reiškia, kad Komisija nėra nepriklausoma institucija“, – sakė projekto iniciatorius Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.

Šių metų pavasarį Europos Audito Rūmų specialioje ataskaitoje pažymima, kad valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos (Lietuvos atveju Kainų komisijos) nepriklausomumą, o jų vaidmuo neturėtų būti ribojamas.

Kęstutis Daukšys: "Šiuo metu galiojančiame Elektros energetikos įstatyme nurodyta, kad Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Tai reiškia, kad Komisija nėra nepriklausoma institucija.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Europos auditorių duomenimis, dvi Lietuvos Vyriausybei priklausančios rinkoje įsitvirtinusios energetikos bendrovės, taikydamos tarifus pagal Vyriausybės kainų nustatymo principus, kurie buvo rekomenduoti tvirtinti Kainų komisijai, būtų galėjusios iki 2024 metų papildomai iš vartotojų surinkti 167 mln. eurų.

„Trumpiau tariant, mūsų šalies žmonės būtų turėję sumokėti 167 mln. eurų daugiau ir būtų tapę valstybės energetikos įmonių pasipelnymo šaltiniu, jeigu Komisija nebūtų radusi drąsos tam pasipriešinti. Todėl ir siūlėme įteisinti nuostatą, kad Kainų komisija taptų tikrai nepriklausoma nuo Vyriausybės“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino K. Daukšys.

Energetikos komisijos pirmininko Ričardo Sargūno ir K. Daukšio teiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas Seimas grąžino tobulinti. „Siūlomus pakeitimus pataisysime ir vėl teiksime, kad Kainų komisija tikrai būtų nepriklausoma ir Vyriausybė, kuri yra didžiųjų energetikos įmonių akcininkė, negalėtų reguliuotojui nurodinėti. Juk dabar Vyriausybė suinteresuota, kad valstybės įmonės uždirbtų kuo daugiau pelno ir dažnai „rekomenduoja“ Komisijai, kokio dydžio tarifus ji turėtų nustatyti“, – sakė K. Daukšys.

Politiko nuomone, Komisija privalo ginti vartotojus prieš valstybės energetikos įmonių monopoliją, siekiančią gauti kuo didesnį pelną. O tam esą reikia įstatymu užtikrinti jos tikrą, o ne menamą nepriklausomumą. „Labai gaila, bet Lietuvoje dar gajus sovietinis noras iš aukščiau nurodinėti ir primesti valią institucijų vadovams. Sistema veikia su trikdžiais“, – svarstė K. Daukšys.

Įvertino energetikų aferą

Šiemet pristatytoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje pažymima, kad daugiau kaip prieš metus Lietuvos Vyriausybė kėsinosi į nacionalinio reguliuotojo nepriklausomumą, kai reikalavo patvirtinti metodiką, kuri būtų leidusi iš elektros vartotojų kišenės per dešimtmetį ištraukti 167 mln. eurų. Tai vienas didžiausių auditorių ataskaitoje įvardytų Lietuvos pažeidimų energetikos sektoriuje.

Diana Korsakaitė.LŽ archyvo nuotrauka

„Lietuvos žinios“ rašė apie energetikų sumanytą vartotojų apiplėšimo planą, kurį laimino ir gynė energetikos ministras Rokas Masiulis, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas ir tuometis „Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius. Straipsnio pasirodymo rytą surengtoje neplanuotoje spaudos konferencijoje energetikai gynė sumanymą kelis kartus padidinti dviejų valstybės energetikos įmonių vertę ir tikino, kad tai elektros kainų beveik nepadidins.

Maždaug po mėnesio, 2015 metų sausio pabaigoje, Komisijos posėdyje, kuris buvo paskutinis, kuriam vadovavo tuometė Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikų sumanymas, kurį oficialiai rekomendavo Vyriausybė, buvo atmestas. Tai sukėlė itin priešišką energetikų reakciją. D. Misiūnas ir A. Ignatavičius „draugiškoje“ žiniasklaidoje pažėrė kritikos Komisijai ir tuometinei jos vadovei. Šiandien Komisija tvirtina, kad minėtas planas galutinai palaidotas ir jo gaivinti neplanuojama.

Europos Audito Rūmų specialioje ataskaitoje „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką“ pateikiama Lietuvos ir dar penkių Europos Sąjungos (ES) šalių energetikos projektų analizė bei įvardijamos pagrindinės energetikos sektoriaus problemos. Dokumentas atkreipia dėmesį į Lietuvos teisėje įtvirtintą Kainų komisijos nepriklausomumo pažeidžiamumą bei pavojingus Vyriausybės bandymus apriboti reguliuotojo vaidmenį, o kartu ir nepamatuota finansine našta apkrauti vartotojus.

„Trečiajame energetikos dokumentų rinkinyje numatyta, kad NRI (nacionalinės reguliuojančios institucijos – aut.) turėtų būti atsakingos už perdavimo arba paskirstymo tarifų nustatymą taikant skaidrius kriterijus. Tačiau Lietuvos Vyriausybė nurodo naudotiną dujų ir elektros energijos perdavimo tarifų nustatymo metodiką, ir mažmeninės kainos yra reguliuojamos. Dėl šios priežasties, vadovaujantis preliminariais NRI skaičiavimais, dvi Vyriausybei priklausančios rinkoje įsitvirtinusios energijos bendrovės, taikydamos tarifus, galės iki 2024 metų surinkti 167 mln. eurų daugiau nei tuo atveju, jei tarifus būtų nustačiusi NRI“, – teigiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.

Kainų komisija „Lietuvos žinioms“ atsiųstame rašte tvirtina, kad auditorių minimas Vyriausybės nutarimas nebuvo įgyvendintas, o auditorių minimų planų papildomai apmokestinti vartotojus didinant valstybės įmonių vertę, kaip rekomendavo Vyriausybė, neįgyvendino.

„Minėtame Lietuvos Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ įtvirtinti turto vertės nustatymo principai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra perkelti į Komisijos tvirtinamas kainų nustatymo metodikas ir atitinkamai į tarifą vartotojams. Komisija savo tvirtinamose kainų nustatymo metodikose neplanuoja keisti tvarkos dėl reguliuojamų įmonių turto vertės“, – teigė Aistė Griškonytė, Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja.

Buvo sukurpę suktą planą

„Lietuvos žinios“ primena, kad 2014 metų lapkričio mėnesį Seimo nariams išdalytoje Kainų komisijos 2013–2014 metų veiklos rezultatų ataskaitoje buvo atskleistas iki tol slėptas valdžios planas, kaip dirbtinai didinant valstybės valdomų energetikos įmonių vertę per 10 metų iš vartotojų kišenės ištraukti beveik 4 mlrd. litų (apie 1,2 mlrd, eurų).

Šios valstybės įmonės milžinišką pelną turėjo uždirbti ne todėl, kad mažesnėmis sąnaudomis gamintų daugiau produktų ar teiktų kokybiškesnes paslaugas. Tiesiog Vyriausybė sumanė leisti apiplėšti vartotojus didinant elektros tarifą ir įpareigojo šį planą įgyvendinti Kainų komisiją. Komisijos pirmininkė D. Korsakaitė valdžios sumanymą atvirai vadino nesuprantamu ir neteisingu. „Ar reguliuotojas, nežinodamas ir todėl negalėdamas paaiškinti visuomenei šios naštos tikslingumo, turi teisę savu sprendimu ją užkrauti verslui ir žmonėms?“ – klausė ji.

2014 metų rugsėjo 24 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas rekomendavo Kainų komisiją priimti sprendimus, kuriais iš Lietuvos elektros energijos vartotojų 2016–2019 metais būtų papildomai surinkta daugiau kaip 1 mlrd. litų, 2020–2024 metais – dar apie 2,6 mlrd. litų, o elektros tinklų tarifas verslui ir vartotojams per 10 metų padidėtų 6 lietuviškais centais už kilovatvalandę be PVM.

„Ar tai suderinama su vartotojų poreikiais ir galimybėmis? Tyrimo ir analizės nematėme... Kokie yra investiciniai poreikiai“, – klausė D. Korsakaitė.

Kainų komisijai „rekomenduota“ dviejų valstybės įmonių turto vertę, pagal kurią skaičiuojamas reguliuojamų bendrovių pelnas bei nustatomi paslaugų ir produktų tarifai vartotojams, skaičiuoti vadovaujantis naujai sukurtais turto vertės nustatymo metodais.

Šių „metodų“ esmė ta, kad elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 2015–2019 metų laikotarpiu, o elektros skirstomųjų tinklų operatoriui „Lesto“ 2015–2024 metų laikotarpiu turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas pelnas ir tarifai vartotojams, kasmet turėjo didėti atitinkamomis dalimis, kol pasieks balansinę turto vertę.

Energetikos ekspertų vertinimu, tokiu būdu šių įmonių gaunamas pelnas po 5–10 metų būtų išaugęs 2,5–3 karto. O šį pelną joms būtų sunešę visi elektros vartotojai – gyventojai ir verslas.

Reguliuotojo veikla negali būti ribojama

Šiuo metu energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka nacionalinė reguliavimo institucija (NRI) – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai. Atlikdama savo funkcijas, Komisija turi būti nepriklausoma, veikti nešališkai ir skaidriai.

Tačiau dabar galiojantis Elektros energetikos įstatymas suteikia Vyriausybei teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus, ir tai iš dalies apriboja Komisijos principinę teisę priimti savarankiškus sprendimus, galbūt sudaro prielaidas politizuoti energetikos sektoriuje valstybės reguliuojamų kainų nustatymą. „Tai suponuoja prielaidą, kad energetikos sektoriuje valstybės reguliuojamos kainos nėra nustatomos nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal įgaliojimus veikiančios institucijos, kuri turėtų būti visiškai teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens“, – teigiama Elektros energetikos įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte.

Pakeitimų iniciatoriai pabrėžia, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos ir gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių numato, jog valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais.

Minėtos direktyvos aiškiai riboja viešojo sektoriaus įtaką nacionalinio reguliavimo institucijai priimant sprendimus: „Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo.“

Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas reikalavimas priimti savarankiškus sprendimus reiškia, kad draudžiama bet kokia Vyriausybės ar kito privataus ar viešojo subjekto intervencija į NRI sprendimų priėmimo procesą, o NRI priimami sprendimai yra įpareigojantys ir įsigalioja iškart be jokio formalaus valdžios ar trečiųjų asmenų patvirtinimo ar sutikimo.

Šaltinis: Seimas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"