TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas "Snoro" bankroto aplinkybių nesiaiškins, opozicija paliko posėdį (papildyta)

2012 01 19 10:44

Seimas ketvirtadienį nebesvarstys, ar priimti opozicijos inicijuojamą nutarimo projektą, siūlantį imtis "Snoro" bankroto aplinkybių tyrimo. Tokio nutarimo projektui po pateikimo antradienį buvo pritarta. Už tai, kad projektas nebebūtų svarstomas, balsavo 63 parlamentarai, prieš - 58, o susilaikė trys parlamentarai. Po tokio Seimo sprendimo opozicijai priklausantys parlamentarai paliko posėdžių salę.

"Todėl, kad valdančioji dauguma, aš jau nekalbu, kad jie pasielgė gėdingai, nepadoriai, akivaizdžiai parodė, kad jie bijo tiesos, o tai reiškia, matyt, yra prisidirbę, bijo, kad būtų atsakyta į esminius klausimus - kodėl mūsų valstybė turi tokius nuostolius "Snoro" banko visoj istorijoj. Kadangi jie įjungė "buldozerį", teigdami, kad jiems niekas nesvarbu, išskyrus tai, kad reikia nuslėpti tiesą, mes, visos opozicinės frakcijos, negalime dirbti su jais šitos neeilinės sesijos metu", - pasitraukimo motyvus aiškino opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis.

Opozicija pasipiktino valdančiųjų konservatorių siūlymu nenagrinėti "Snoro" klausimų, mat rengiant neeilinę sesiją buvo sutarta dėl šios iniciatyvos įtraukimo į darbotvarkę. Ji siūlė Seimui sudaryti komisiją, kuri imtųsi "Snoro" bankroto aplinkybių tyrimo ir analizės, kodėl banko veiklos administravimui ir konsultantų paslaugoms skirta beveik 80 mln. litų. Tokio nutarimo projektui Seimas po pateikimo buvo pritaręs.

Tokiu žingsniu opozicija sužlugdė neeilinę sesiją, per kurią planuota priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas užpildant teisinį vakuumą atsiradusį po Konstitucinio Teismo nutarimo, nes nėra įstatymams priimti reikiamo parlamentarų skaičiaus. Pagal Seimo statutą, balsuojant dėl įstatymo priėmimo būtinas daugiau kaip pusės Seimo narių kvorumas.

V.Mazuronio teigimu, opozicija grįš vieninteliu atveju - jei bus grąžintas klausimas dėl "Snoro", o dėl sesijos žlugdymo kaltino valdančiuosius.

"Grįžti galime tik vienu atveju: jei šitas klausimas būtų grąžinamas svarstyti, bet kadangi valdantieji toliau pasiryžę viską slėpti, netgi būdami išmušti plėmais, kaip šiandien atrodė premjeras A.Kubilius, mažai tikėtina, kad jie pakeis (poziciją - red.). Ne mes sužlugdėme (sesiją - red.), o valdančiųjų noras įjungus "buldozerį" ir pažeidžiant politinius susitarimus (keisti darbotvarkę - red.)", - sakė V.Mazuronis.

Valdantiesiems ir opozicijai vienu metu pateikus surinktus parašus dėl neeilinės sesijos sušaukimo, buvo rastas kompromisas sesiją šaukti valdančiųjų ir opozicijos bendru sutarimu, į darbotvarkę įtraukiant abejų pusių pasiūlytus klausimus.

"Seniūnų sueigoje buvo svarstoma (darbotvarkė - red.), I.Degutienė nė vieno žodžio nesakė, kad jie yra parengę tokį pokiliminį dalyką, jokių derybų nebuvo, jie įjungė "buldozerį", norėdami nuslėpti galimas aferas, į kurias yra įklimpę", - piktinosi opozicijos lyderis.

Premjeras Andrius Kubilius tokį opozicijos elgesį aiškino tuo, kad jie bijo, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas imsis aiškintis tikrąsias "Snoro" komisijos sudarymo aplinkybes. Valdantieji tikina, kad tokia komisija gali gerokai pakenkti teisėsaugoms tyrimams, susijusiems su bankrutavusiu banku.

Opozicijai palikus salę, joje liko Seimo narių mišriai grupei priklausantys parlamentarai, formaliai nepriklausantys valdančiajai daugumai - Andrius Šedžius, Antanas Baura, Rima Baškienė, Jonas Jagminas, Asta Baukutė, tačiau tai neišgelbėjo valdančiųjų.

Nesant kvorumo, Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė pertrauką iki vidurdienio.

Komisijos nori ir indėlininkai

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Seimo narius informavo, kad yra kreipusis į du parlamentinius komitetus ir paprašiusi aiškintis reikalus, susijusius su "Snoro" bankrotu.

"Į Audito komitetą kreipiausi, kad išsiaiškintų dėl konkrečių laikinojo ir dabartinio administratoriaus atlyginimų dydžio pagrįstumą ir kitų dalykų, pavyzdžiui, kodėl "Snoro" banką auditavusios įmonės "Ernst & Young Baltic" išvados buvo įvertintos teigiamai ir niekas nematė, kad yra problemų "Snore". Audito komitetas gaus mano prašymą", - sakė I.Degutienė.

Komiteto vadovė "darbietė" Loreta Graužinienė atkirto, kad Audito komitetas iš karto po bankroto paskelbimo "Snorui" surengė neeilinį posėdį ir aiškinosi, kodėl "Ernst & Young Baltic" dėl banko teikė teigiamas išvadas.

BNS ji informavo jau gavusi Seimo vadovės prašymus ir ketina į juos pateikti išvadas iki pavasario Seimo sesijos pradžios.

L.Graužinienė taip pat sakė, kad Generalinė prokuratūra atsižvelgė į Audito komiteto siūlymą prijungti prie baudžiamosios bylos dėl "Snoro" bankroto ir "Ernst & Young Baltic" audito išvadų aspektą. "Žiūrėsime, jeigu papildomai klausimų bus dėl "Ernst & Young Baltic" "Snoro" audito ar kitų, analizuosime dar", - sakė komiteto vadovė.

Viešoji įstaiga Apskaitos ir audito tarnyba iki kovo ketina pateikti savo tyrimo dėl audito kompanijos veiklos išvadas. Finansų ministerija komitetą yra informavusi, kad "Ernst & Young Baltic" atliekamas vidinis patikrinimas.

I.Degutienė taip pat pranešė, jog kreipsis į Seimo Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą, kad jis, pasak Seimo pirmininkės, išsiaiškintų, ar iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją neturi "galimų sąsajų su nacionalinio saugumo grėsmėmis" ir ar tie kreditoriai, kurie susibūrė į "organizaciją, atstovaujamą patyrusių advokatų, irgi neturi tokių grėsmių".

I.Degutienė pareiškė, kad politikų įsikišimas į bankrutuojančio banko " Snoras" veiklos tyrimą gali pakenkti Lietuvai. Anot jos, Seimo komisijos sudarymas būtų daugiau politinė akcija, jai dirbant būtų daug politikavimo, kuris pavojingas bankų sistemai: "Iš tokios komisijos gali būti daugiau žalos nei naudos".

Anot premjero Andriaus Kubiliaus, "neatsargi iniciatyva" sukurti komisiją esanti visų pirma naudinga buvusiems "Snoro" savininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui.

"Klausimas opozicijai yra paprastas - jūs suprantate, kad šitokiais veiksmai kenkiate teisingumo vykdymui, kenkiate teisėtiems Lietuvos žmonių interesams, kad teisingumas būtų realizuotas. Mano įsitikinimu, jūs paprasčiausiai nesuprantate, kiek tokia iniciatyva taip, kaip yra neatsakingai suformuluota, gali pakenkti žmonių interesams ir padėti galimai nusikaltusiems asmenims", - sakė A.Kubilius.

Premjeras taip pat akcentavo, kad komisijos labiausiai nori tie bankrutavusio banko kreditoriai, kurie "Snore" laikė didesnius nei valstybės apdraustą sumą viršijančius indėlius - iš viso apie 2 mlrd. litų.

"Didelė dalis iš jų yra ne Lietuvos rezidentai, dalis susiję asmenys su Baranausku ir Antonovu ir visiškai akivaizdu, kad jiems norėtųsi komisijos, kad vėliau galėtų ginčyti priimtus sprendimus ir reikalauti, kad valstybė - mokesčių mokėtojai jiems tas lėšas grąžintų", - kalbėjo A.Kubilius, Seimo vadovės siūlymą komisijos sudarymo iniciatyvą svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavadinęs racionaliu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad opozicijos siūlomame klausimų komisijai sąraše yra tik trys pagrįsti: "Visi kiti yra politizuoti".

Tuo tarpu parlamentaras Žilvinas Šilgalis priekaištavo, kad šalies nacionaliniam saugumui visada labiau kenkia neatsakyti klausimai.  

"Statutas (Seimo Statutas - BNS) apibrėžia, kad Lietuvos bankų parlamentinę kontrolę atlieka Seimas. Jeigu prie tokių aplinkybių nesudarome komisijos, kai eilę kartų buvome komisijas sudarę paprastesniais klausimais, tai šis Seimas nevykdo savo funkcijos", - teigė Ž.Šilgalis.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija teigia, kad parlamentinė komisija būtina, kad Seime nenusloptų diskusija dėl teisinės panašių procesų aplinkos, nes "Snoro" atvejis privertė atidžiau pažvelgti į banko bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus.

"Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas banko bankroto atveju yra ydingas, nes jis diskriminuoja vienus kreditorius kitų kreditorių atžvilgiu ir sukuria prielaidas valstybei ir jos subjektams įgyti pranašumą prieš kitus banko kreditorius bei pažeidžia pagrindinius teisės principus", - teigiama asociacijos išplatintame pranešime.

Seimas jau kartą - praėjusių metų gruodį nusprendė nekurti laikinosios parlamentinės komisijos, kuri tirtų "Snoro" bankroto aplinkybes. Parlamentinę komisiją anąkart pasiūlė sudaryti daugiau kaip 50 Seimo opozicijai priklausančių parlamentarų.

Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam "Snoro" bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė "Snorą" nacionalizavo lapkričio 16-ąją.

Klausimo politizavimas naudingas V.Antonovui ir R.Baranauskui?

Premjero įsitikinimu, bankrutuojančio banko "Snoras" bylos politizavimas būtų naudingas ir stambiems kreditoriams, ir buvusiems banko akcininkams. Ppozicijos siekį parlamente tirti "Snoro" veiklą ketvirtadienį interviu Žinių radijui jis įvertino kaip populizmą.

"Siekis, mano manymu, yra vienas – tokio populizmo noras prieš rinkimus pasidaryti erdvės ir galimybių papolitikuoti - tokia yra opozicijos duona, bet aš taip galvočiau, kad bus elgiamasi racionaliai", - teigė ministras pirmininkas.

Pasak A.Kubiliaus, parlamentinis banko veiklos tyrimas būtų naudingas buvusiems jo savininkams. Buvę pagrindiniai akcininkai Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, valdęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį.

Teismas dar nenusprendė dėl jų perdavimo Lietuvai.

"Yra dvi grupės žmonių, kurių interesai susieti su "Snoro" banko problemos sprendimu. Viena grupė - buvę akcininkai, buvę banko savininkai, kurie galimai vykdė ir nusikalstamą veiklą ir kurie dabar slapstosi kažkur londonuose ir kuriems jų bylos politizavimas, be abejo, būtų naudingas tam, kad ilgiau toliau galėtų slapstytis tuose pačiuose londonuose užtęsdami visus teisminius tyrimus. Vienas iš argumentų, kurį jie tokiu atveju naudotų - tai, kad štai Lietuvos Seimas kažką tiria, politizuoja visą bylą ir panašiai", - kalbėjo A.Kubilius.

Anot jo, kita su "Snoro" bylos politizavimu susijusi grupė - stambieji kreditoriai, kuriems negrąžinti jų draudžiamas sumas viršiję indėliai.

"Matyt, kad jie norėtų vienais ar kitais būdais pakreipt įvykių eigą taip, kad jiems negrąžintus kreditus ar kitus įsipareigojimus ant savo pečių prisiimtų valstybė arba, kitaip sakant, visi mokesčių mokėtojai.. Jiems naudinga būtų vėlgi, kad būtų reikalas būtų politizuojamas, populistiškai nagrinėjama, galbūt vertinami Seime Lietuvos banko ir Vyriausybės padaryti žingsniai, tokiu atveju atsirastų kreditoriams galimybė reikalauti kažkokių tariamų žalų atlyginimo iš valstybės", - kalbėjo premjeras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"