TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seimas stabdo alkoholio pardavėjų įvestą tvarką

2016 09 28 6:00
Alkoholio pardavimas sumažėjo asmens dokumento iš bet kokio amžiaus žmonių reikalaujančiuose prekybos tinkluose. Alinos Ožič nuotrauka

Nepraėjus nė mėnesiui, kai dalis prekybininkų ėmėsi iniciatyvos iš visų alkoholį perkančių vartotojų reikalauti asmens tapatybę liudijančio dokumento, Seimas jau nutarė įstatymu sustabdyti šį prekybininkų užmojį. Memorandumą pasirašiusiuose prekybos tinkluose alkoholio pardavimas sumažėjo. Neatmetama ir to, kad dalis alkoholio pirkėjų pasklido po kitas parduotuves, nereikalaujančias asmens dokumentų.

Seimas antradienį priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kad perkant alkoholį dokumento būtų reikalaujama tik kilus abejonių, ar jį perkantis asmuo yra pilnametis. Už tokią pataisą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, 3 buvo prieš, o 8 susilaikė. Ji buvo priimta ypatingos skubos tvarka. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys Lietuvos prezidentė.

Galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių dėl žmogaus amžiaus – privalo iš perkančiojo svaigalus reikalauti gimimo metus liudijančio dokumento.

„Lietuvos žinios“ primena, kad birželio 30 dieną memorandumą pasirašė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, bendrovių „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Prisma LT“, aljansas „Aibė“, Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovai. Naujoji tvarka šių bendrovių parduotuvėse įsigaliojo nuo rugsėjo 2-osios.

Alkoholio pardavimas smuktelėjo

Dar pirmadienį Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) išplatintame pranešime spaudai džiaugėsi, kad nuo rugsėjo 2 dienos alkoholio pardavimas vidutiniškai sumažėjo 9 procentais. LPĮA skaičiavimais, tai neva reiškia, kad „kasdien Lietuvoje buvo nupirkta 40 tūkst. puslitrinių degtinės butelių mažiau“. Tiesa, „Lietuvos žinioms“ LPĮA vykdantysis direktoriaus L. Vilimas patikslino, kad tiek alkoholio pardavimas sumažėjo tik memorandumą pasirašiusiuose prekybos tinkluose.

„Tačiau memorandumą pasirašiusių prekybininkų alkoholio pardavimas sudaro ne mažiau kaip 95 proc. viso šalies parduotuvėse parduodamo alkoholio. Taigi ši statistika reprezentatyvi ir teisingai parodo situaciją Lietuvos mastu. Jeigu dalis šio alkoholio pardavimo persikėlė į parduotuves, nepasirašiusias memorandumo, tai tiesiog būtų reikėję kelti diskusiją apie tai, kad tokia veiksminga priemonė būtų įtvirtinta įstatymu“, – tikino jis.

Bendrovės „Maxima LT“ Korporatyvinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad praėjus šiek tiek daugiau nei trims savaitėms po alkoholio memorandumo įsigaliojimo permainas tikrai pajuto. Jo teigimu, alkoholinių gėrimų pardavimas šiame prekybos tinkle sumažėjo, tačiau tikslesnius duomenis bus galima pateikti tik vėliau.

Bendrovė „Palink“, valdanti prekybos tinklą „Iki“, tikino, kad pastarųjų savaičių pardavimo duomenys esminių pokyčių nerodo. Tam tikrų alkoholinių gėrimų kategorijų, antai spirituoto vyno, alkoholinių kokteilių ir vermuto, pardavimo sumažėjimas esą pastebimas. Tačiau kitų kategorijų pardavimas „išlieka daugmaž stabilus“.

Vartotojų kelių neatskleidžia

Asmens dokumento iš visų alkoholio pirkėjų nereikalaujantys prekybos tinklai laukė pardavimo augimo, nes iš anksto svarstyta, ar dalis alkoholio pirkėjų dėl naujo reikalavimo nepasirinks kitų prekybos vietų. Tačiau dabar didžiųjų tinklų konkurentai neskuba atskleisti, ar jiems pavyko uždirbti iš vartotojų sumaišties.

Bendrovė „Kilminė“, kuriai priklauso parduotuvės „Express Market“, skaičiuoja, kad alkoholio apyvarta per šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3 procentais. Vis dėlto šios bendrovės Marketingo skyriaus vadovas Kęstutis Žilinskas pažymėjo, kad to nesietų su kitų prekybininkų iniciatyva. „Įvertinus tai, jog bendras mūsų tinklo apyvartos pokytis tuo pačiu periodu yra gerokai didesnis, galima būtų daryti išvadą, kad kitų prekybos tinklų sprendimas reikalauti rodyti asmens dokumentą mūsų alkoholio pardavimui reikšmingos įtakos neturėjo“, – dienraščiui sakė jis.

Bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovė kalbėjo, kad „alkoholio pardavimo rodikliai priklauso nuo sezono“, pavyzdžiui, pasibaigus vasarai alaus perkama mažiau. Kadangi prekybos veiklą šis tinklas vykdo kiek mažiau nei keturis mėnesius, kol kas esą įmonė kaupia duomenis ir teigia negalinti pagrįstai lyginti rodiklių bei įžvelgti vartojimo tendencijų.

Pabrėžė palaikymą

LPĮA atkreipė dėmesį į RAIT atliktą tyrimą, kuris rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (62 proc.) palankiai vertino reikalavimą rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį. Tik vienas iš dešimties (13 proc.) atsakė, jog tai sukėlė nepatogumų.

„Maximos LT“ atstovas R. Gorbačiovas pripažino, kad įsigaliojus naujai tvarkai pasitaikė atvejų, kai pirkėjai reiškė nepasitenkinimą ir teigė, jog jiems tokia tvarka kelia nepatogumų. Tačiau iš pirkėjų esą sulaukta ir nemažo palaikymo.

L. Vilimas nurodė, kad didžioji dalis pastarųjų kreipimųsi į prekybininkus esą buvo ne dėl to, jog jie reikalauja dokumento, o priešingai – kad dokumento reikalaujama ne visose memorandumą pasirašiusiose parduotuvėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"