TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šeimos verslui - lengvatų spąstai

2009 05 14 0:00
Šeimynos verslo idėjos turi būti gana originalios ir pagrįstos klientų poreikiais.
LŽ archyvo nuotrauka

Po ilgai trukusio Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projekto stumdymo ant Vyriausybės stalų vakar nutarta jį teikti tvirtinti Seimui. Tačiau tikėtis šeimų verslo proveržio nereikia - žmonės suvokia, kad po kelerių metų juos užgrius dar sunkesnė mokesčių našta.

Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektui, kuris numato šio termino atidėjimą taikyti pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims.

Projekto esmė - atidėti per pirmus trejus metus apskaičiuotų pelno mokesčio, nekilnojamojo turto, žemės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminus. Siūloma nustatyti, kad šiuo mokesčių mokėjimo termino atidėjimu galėtų naudotis po 2009 metų liepos 1 dienos įsteigti (pertvarkyti) juridiniai asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 1 mln. litų, o jų įmonėse dirba ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 10 darbuotojų, bei kurių daugiau kaip 90 proc. kapitalo (akcijų, pajų) ir dalyvių balsų tiesiogiai turi vienos šeimos nariai.

Pirmais metais siūloma atidėti 80 proc., antrais - 50 proc., trečiais - 30 proc. apskaičiuotų mokesčių. Atidėjimo terminas būtų 5 metai. Vėliau reikėtų valstybei grąžinti nesumokėtus mokesčius.

Proveržio nebus

Kaip anksčiau LŽ yra sakęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Jarmala, mokesčių atidėjimas įmonėms, kurias steigia šeimos, nėra jokia naujovė, ir valdžiai tuo didžiuotis nereikėtų. Pirmais šalies nepriklausomybės metais veikė Mažų įmonių įstatymas, pagal jį naujos įmonės visiškai buvo atleistos nuo dalies mokesčių mokėjimo. "Tada nebuvo jokios baimės, kad ateityje reikės grąžinti nesumokėtą dalį, kaip yra dabar. Tai, kas siūloma šiandien, nėra lengvata, o tik naštos atidėjimas nežinia kokiems laikams", - dėstė jis. J.Jarmalos teigimu, pamirštama apie įmones, kurios turi išgyventi.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius LŽ aiškino, jog esama grėsmės, kad įmonės, pasibaigus mokesčių lengvatų galiojimo terminui, pradės skelbti tyčinius bankrotus ir ekonomikoje vėl atsiras duobė. "Daugumos verslininkų nuomone, reikėtų ne atidėti mokesčius, o iš dalies atleisti nuo jų. Tokiam variantui mes pritartume. Šiuo metu smulkusis verslas, kartu susumavus, moka didesnius mokesčius negu stambusis verslas, o atsiradus tam atidėjimui nesunku suvokti, kad atėjus mokėjimo laikui nebus finansinių galimybių to padaryti. Mano manymu, nereikia tikėtis šeimų verslo proveržio", - kalbėjo A.Mackevičius.

Paklaustas, ar susigundys steigti šeimos verslą žmonės, dabar dirbantys pagal verslo liudijimus, pašnekovas atsakė, kad metinis verslo liudijimo mokestis bus mažesnis, negu per metus sumokami mokesčiai ir su šiuo metu siūlomu laikinu jų sumažinimu. "Įmonės steigimas iš karto įpareigoja mokėti visokius papildomus mokesčius, turėti buhalterį, taigi išlaidos tampa daug didesnės nei dirbant pagal verslo liudijimą", - sakė A.Mackevičius. Jo įsitikinimu, pradedantis verslininkas iš karto bus nusiteikęs gudrauti, nes po 5 metų "nepaveš" dvigubų mokesčių ir jų perkrovos.

A.Mackevičius mano, kad mokesčių mokėjimo lengvatos turėtų būti taikomos ne tik steigiamam, bet ir tam verslui, kuris keliasi po bankroto. "Dabartinė situacija Lietuvoje nemotyvuoja imtis verslo tų, kurie jau bankrutavo, ir atbaido patyrusius žmones nuo naujo verslo", - konstatavo pašnekovas.

Lauks geresnių laikų

UAB Nepriklausomų verslo konsultantų grupės direktorė Danguolė Skibiniauskienė LŽ tvirtino, kad prioritetas tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva turėtų būti ne statybų verslo gaivinimas. Pasak jos, reikėtų skatinti tas verslo šakas, kurios darytų realią įtaką gyventojų užimtumo didinimo, ilgalaikių darbo vietų steigimo ir išlaikymo srityse.

"Tinkamai motyvuojamas šeimos verslas Lietuvoje tikriausiai pasitvirtintų, nes toks jo modelis gali prisitaikyti prie aplinkos ir rasti joje laisvas verslo nišas. Yra regionų ir vietovių, kur trūksta prekybininkų, specifinių paslaugų teikėjų. Tai puiki galimybė ieškoti, kuo užsiimti, tame regione ar vietovėje gyvenantiems versliems žmonės", - sakė verslo konsultantė.

Jos teigimu, tokie sprendimai buvo būtini jau anksčiau, nes "įšokti" į rinką su dideliu verslu ne kiekvienas turi galimybių. D.Skibiniauskienė laikosi nuomonės, kad mokesčių atidėjimas vis dėlto paskatins imtis šeimos verslo tuos, kurie šiuo metu trypčioja vietoje ir laukia geresnių laikų. Ji pabrėžė, jog išlieka ir grėsmių.

"Mokestinių lengvatų teikimo laikotarpiu šeimos verslo atstovams jau reikėtų sverti, ar jų verslas bus pajėgus išgyventi vėliau, kai teks pereiti prie normalių verslo sąlygų. Tikėtina, kad dalis įmonių, gerai neapsvarsčiusių tokio verslo situacijos, atsidurs ties bankroto riba, kai tik lengvatos joms bus nebetaikomos", - aiškino D.Skibiniauskienė.

Kita rizika, pasak jos, - griebtis kaimyno verslo. "Labai dažnai stengiamasi imtis tokio verslo, kuris gerai sekasi kaimynui. Manau, šeimos verslo idėjos turi būti gana originalios ir pagrįstos klientų poreikiais", - įspėjo pašnekovė.

Paklausta, kokia veikla šiandien galėtų užsiimti naujai kuriamas smulkusis verslas, ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis šeimos verslo vystytojams reikėtų orientuotis į dvi pagrindines kryptis - mažmeninę regioninę prekybą ir regioninių paslaugų teikimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"