TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sėkmės istorija - ne tik sertifikatas

2012 03 12 6:30

Didžiosios pasaulio korporacijos į Lietuvą atnešė naują konkurencingumo apraišką - įmonių socialinės atsakomybės standartą. Vietos verslininkai neskuba jo diegti - mano esantys dosnūs "pagal  vietos galimybes".

Klaipėdos bendruomenė vis labiau įsitraukia į diskusijas apie ekonomiką, o visi pokalbiai sukasi apie verslą ir pramonę. Nuomonių įvairovę skatina ir darbdaviams keliami vis griežtesni tarptautiniai atsakomybės reikalavimai.

Verslininkai dievagojasi gerus darbus bendruomenei atliekantys be jokių formalumų, o viešumo neva nepageidauja vengdami paramos prašytojų armijos. Kiti pažymi, kad įforminti Jungtinių Tautų (JT) remiamos socialinės politikos nuostatas ir gauti tai patvirtinantį sertifikatą SA 8000 (angl. Social Accountability) ganėtinai sudėtinga.

Nuomonė, kad nacionalinės įmonės blogesnės darbdavės nei užsienio kapitalo kompanijos, esą teisinga tik iš dalies. Asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad "verslas visuomenei geras dalykas vien tuo, kad jis egzistuoja", bet Lietuvoje nuomonė apie verslą esanti prasta dėl darbdavių ir darbuotojų nesusikalbėjimo.

Atskleidė naudą

Vienos didžiausių įmonių Klaipėdoje, Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje 2006 metais atidarytos gamyklos "Orion Global PET" technikos direktorius Arūnas Jonuška sakė, kad iš šešių įdiegtų vadybos ir aplinkos valdymo kokybės (ISO) standartų bene sudėtingiausias buvo įmonių socialinės atsakomybės standartas. PET granulių gamintoja, priklausanti tarptautinei įmonių grupei "Indorama", veikiančiai Europos, Azijos ir Amerikos rinkose, produkciją tiekia didžiausioms pasaulio maisto pramonės korporacijoms, tokioms kaip "Coca Cola". Jos vykdo kitokią nei pas mus įprasta konkurencingumo politiką, yra įdiegusios aukščiausius veiklos standartus.

"Visus metus partneriai pas mus vykdė auditą, tai žmones labai  išvargino, mes nesupratome - kodėl. Pasirodė, kad be visų kokybės valdymo sistemų, ISO, jokios ataskaitos neįmanoma parašyti. O kai įsidiegėme socialinės atsakomybės standartą, visi patikrinimai atkrito", - mįslingo sertifikato SA 8000 naudą aiškino garsios įmonės atstovas.

Pasak jo, įmonė pastarojo standarto siekė penkerius metus. Dabar analizuojama, kaip visus standartus sujungti į vieną procedūrą, kad būtų lengviau dirbti įmonės darbuotojams. Tačiau prieš tai į biurokratinį darbą įtrauktiems žmonėms reikėjo išaiškinti, kodėl akcininkams to reikia. Pavyzdžiui, kad standartus atitinkanti veikla padeda užtikrinti aukštą akcijų kainą biržoje ar išlaikyti darbuotojus.

"Su Darbininkų sąjunga, kurios atstovai pas mus lankosi ir veiklą stebi nuolat, sutarėme, kad visi turime laikytis įmonės politikos. Todėl kolektyvinę sutartį parengėme vieną pavyzdingiausių Lietuvoje. Ten sudėliojome daug dalykų, todėl dabar pas mus - tik natūrali darbuotojų kaita, 2-3 proc. per metus", - kalbėjo A.Jonuška.

Pasak jo, chemijos pramonė nėra maloni už 600 metrų esančios Jakų gyvenvietės bendruomenei - konfliktas buvęs užprogramuotas. Tačiau per 7 metus pavykę pasiekti abiem šalims naudingo kompromiso.

"Iš pradžių žmonės klausdavo, kiek duosite pinigų? Mes atsakydavome, kad pinigų neduosime, tačiau prisidėsime prie bendruomenės projektų, sumokėsime už autobusus išvykoms. Įrengėme sporto aikštyną su sąlyga, kad sportuos 40 jaunuolių iki 16 metų. Todėl ten niekas nieko iki šiol nesulaužo", - patirtimi su kitų įmonių ir mokslo įstaigų atstovais dalijosi "Orion Global PET" atstovas.

Jis pasigyrė, kad Klaipėdos padalinio "sėkmės istorija" pagal socialinio dialogo rezultatus korporacijoje užima pirmąją poziciją, nors pagal savikainą Lietuvos įmonė yra penkta.

Išeitis - produktyvus darbas

Užsienio kompanijų Lietuvoje diegiamą socialinio dialogo politiką ir JT skatinamą poreikį dalytis pelnu su darbuotojais ir bendruomene ypač palaiko profesinės sąjungos.

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė įsitikinusi, kad sąnaudos darbuotojams išlaikyti yra tampriausia įmonės veiklos dalis, kitaip nei energija, medžiagos, transportas, todėl ji labiausiai spaudžiama. Vyriausybės pasirašytas susitarimas su profsąjungomis, kad minimali alga sudarys 50 proc. vidutinės algos, visiškai nerealus. Jos manymu, duodama tokius pažadus valdžia manipuliuoja profsąjungomis, nes su darbdaviais kalba priešingai.

Pastebima, kad dar daug yra tiesiog beširdžių vadovų, kurie nepaiso nei darbo grafiko, nei Darbo kodekso reikalavimų, kai kuriose įmonėse vis dar uždrausta steigti profsąjungas ir vengiama pasirašyti kolektyvines sutartis. Ypač bloga padėtis prekybos organizacijose - ten žmonės esą engiami.

Įmonių atstovai atkerta, kad profsąjungos menkai išmano verslą ir todėl piešia jį tik juodomis spalvomis. 1000 litų alga esą neišgelbės darbuotojų didėjant infliacijai, todėl reikia žvelgti giliau ir darbuotojams kelti įmonės produktyvumo klausimus. Visas kolektyvas turi siekti, kad verslas augtų. Profsąjungos gali reikalauti, ko tik nori, bet jeigu nėra galimybių tai padaryti arba akcininkai yra nusprendę kitaip, patenkinti norų bus neįmanoma. "Tik valstybė iš kažkur vis ima pinigų ir gyvena minuse, o verslas taip ilgai tempti negali", - dėstė verslininkai.

Birutė Barišauskienė, Klaipėdos valstybinių ir privačių įmonių  profesinės sąjungos pirmininkė, mano, kad situacija vis dėlto keičiasi į gera. "Darbdaviai jau patys siūlo sudaryti kolektyvines sutartis. Į profsąjungas jau atkreiptas dėmesys, tik vadovai nevienodi. Reikia mokėti prie kiekvieno prieiti lanksčiai", - kitiems profsąjungų atstovams patarė moteris.

Taip kalbėdama B.Barišauskienė pateikė du skirtingus vienos valstybinės sferos pavyzdžius: Smiltynės perkėlos ir Palangos oro uosto. Pirmosios įmonės vadovas buvęs labai supratingas, o antrosios direktorė ne iš karto sutikusi, kad profsąjunga veiktų, tačiau vėliau ši pripažino klydusi. Pasak B.Barišauskienės, užsienyje darbdaviai net nesutinka priimti žmonių į darbą, jeigu negali pasirašyti sutarčių su profsąjunga. Todėl į Skandinaviją dirbti vykstantys klaipėdiečiai suinteresuoti tapti profsąjungų nariais darbdavio reikalavimu.

Klaipėdos universiteto atstovų nuomone, nereikėtų per daug žavėtis užsienio korporacijų politika, nes ji yra dviveidė. Esą nagrinėjant įvairius įmonių elgsenos pavyzdžius pastebėta, kad jos taiko dvejopus standartus: vieni galioja Vakarų šalyse, kiti - Lietuvoje. Nacionalinių įmonių socialinės atsakomybės poslinkiai yra akivaizdūs, nes jos įėjo į tarptautinę rinką, o Lietuva adaptuoja JT dokumentus. Išlieka savininkų mąstymo problema.

"Bet tikrai nebėra taip, kad darbuotojas - tik priemonė išgauti pelną. Kai įmonė į savo verslą "įmontuos" socialinės atsakomybės priemones, tuomet ji ir bus socialiai atsakinga", - akademinės bendruomenės nuomonę dėstė ekonomikos teoretikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"