TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senajam žemynui trūksta inžinierių

2011 07 12 0:00
"Business Europe" prezidentas J.R.Thumannas (kairėje) ir generalinis direktorius Philippe'as de Buckas (dešinėje) birželio mėnesį susitiko su ES komisaru, atsakingu už energetiką, Guentheriu Oettingeriu.
BUSINESSEUROPE nuotrauka

Europos valstybių vadovai raginami ieškoti būdų, kaip didinti technologijų specialistų gretas darbo rinkose, nes jų trūkumas gali skaudžiai smogti Europos ekonomikos augimui.

Daugiau kaip 41 nacionalinę pramonės įmonių konfederaciją iš 35 šalių vienijanti Europos pramonės konfederacijų sąjunga "Business Europe" pareiškė susirūpinimą dėl darbo rinkoje atsiradusio technologinių žinių turinčių darbuotojų stygiaus. Senojo žemyno smulkiojo, vidutinio ir stambiojo verslo atstovai teigia, kad inžinerijos specialistų trūkumas pamažu tampa pagrindiniu Europos ekonominio augimo stabdžiu ir ilgainiui gali susilpninti galimybes konkuruoti su JAV bei kitomis kylančiomis rinkomis.

Mažėja populiarumas

"Business Europe" atlikta studija rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje (ES) technologinių specialybių absolventų padaugėjo nuo 630 400 1999 metais iki 916 100 2008-aisiais, tačiau šias specialybes įgijusių absolventų dalis, palyginti su bendru universitetų absolventų skaičiumi, sumažėjo nuo 24,8 proc. 1999 metais iki 22,7 proc. 2005-aisiais.

Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro "Mosta" studijoje "Lietuvos švietimas skaičiais" konstatuojama, kad 2010 metais technologines specialybes pasirinko 1 iš 10 stojančiųjų į universitetus ir kolegijas, o gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų dalis, palyginti su bendru absolventų skaičiumi, nuo 26 proc. 2000 metais nukrito iki 21 proc. 2009-aisiais. Tam turėjo įtakos ir demografiniai veiksniai. Be to, dauguma technologinių specialybių mokytojų ir dėstytojų sensta, greitai jie išeis į pensiją - taigi darbo rinkoje šių specialybių specialistų skaičius gali pasiekti nepalankią ribą.

"Business Europe" prezidento Jurgeno R.Thumanno pasirašytame kreipimesi teigiama, kad Europos darbo rinkoje jaučiamas stiprus technologinių įgūdžių turinčių specialistų stygius ir aukštas nedarbo lygis, o tai rodo, kad esama struktūrinių neatitikimų. Pavyzdžiui, Belgijoje, nepaisant to, kad kiekvienais metais inžinerines specialybes baigia apie 2 tūkst. studentų, jaučiamas inžinierių trūkumas. 2009 metais neužpildytų inžinerijos profesijų darbo vietų buvo 2500. Pasak įdarbinimo paslaugų tiekėjo USG, padėtis ateinančiais metais nesikeis į gerąją pusę.

Ragina prisidėti nacionalines vyriausybes

Tačiau yra ir gerų žinių. Pasak J.R.Thumanno, esama nemažai idėjų ir kūrybinių minčių, padėsiančių pagerinti susidariusią padėtį. Pirmiausia verslas visoje Europoje ėmėsi veiksmų padidinti technologinių įgūdžių turinčių darbuotojų skaičių darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Europos pramonininkų apskritasis stalas teikia informaciją apie karjeros galimybes ir karjeros pasiūlymus technologijų specialybių studentams, nurodo sektinus pavyzdžius. "Business Europe" narės, Vokietijos konfederacijos BDA ir BDI 2008 metais pradėjo iniciatyvą "Kurkime ateitį!", kurią remia daugybė verslo įmonių, skatinančių visuomenės informavimą apie technologines specialybes.

"Deja, vien verslo pastangų nepakanka. Būtinas platesnis suinteresuotųjų ratas ir bendros ne tik verslo, bet ir vyriausybės bei švietimo sistemos atstovų pastangos", - teigia "Business Europe" prezidentas.

Pasak "Business Europe" apklaustų nacionalinių pramonės konfederacijų narių, vienas iš valstybių biudžeto prioritetų turėtų būti aukšto lygio technologinių specialybių rėmimas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 52 proc. verslo atstovų pasisako už vyriausybės siekį finansuoti technologines specialybes universitetuose, kaip vieną iš alternatyvų užpildyti šios srities specialistų stygių. Europos valstybių valdžiai siūloma paskirti finansavimą technologinėms specialybėms remti, didinti šių specialybių patrauklumą gerinant mokslų kokybę ir jų poreikį, nustatant tinkamas sąlygas verslo ir mokslo įstaigų kooperacijai bei pritraukiant kvalifikuotų technologijų specialistų iš užsienio.

"Savimi patenkinta Europa" pralaimi

"Didieji ES konkurentai, tokie kaip JAV, 100 mlrd. dolerių valstybiniame pakete, skirtame ekonomikos atsigavimui remti, liūto dalį skiria technologijų mokymui, tyrimams ir plėtrai. Investicijų į mokslinius tyrimus ir švietimą bendrojo vidaus produkto dalis tokiose šalyse kaip Japonija ir Pietų Korėja gerokai viršija ES dalį. Pastaruosius 20 metų aukštųjų technologijų eksportas iš ES konkurenčių itin išaugo. Vadinamosiose BRICS valstybėse (Brazilija, Rusija, Indija, Kinijos Liaudies Respublika, Pietų Afrikos Respublika), JAV ir Pietryčių Azijoje demonstruojamas siekis dalyvauti lenktynėse dėl technologijų lyderio vardo. Ir tai ne vien resursų perorganizavimo į mokslą ar kitas augimą skatinančias sritis rezultatas.

Tuo metu Europa vangiai pripažįsta technologinių įgūdžių trūkumą bei šios tendencijos pasekmes ir sunkiai imasi veiksmų. Atrodo, lyg ji "pernelyg savimi patenkinta", kai jau pats laikas išeiti iš patogumo zonos ir ieškoti naujų būdų padidinti technologijų specialistų gretas darbo rinkose", - ES valstybių vadovus viešame kreipimesi ragina "Business Europe" prezidentas.

Po "Business Europe" narių apklausos paskelbtą J.R.Thumanno kreipimąsi pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. "Business Europe" ragina kreipimąsi pasirašyti bei nacionalinėje spaudoje paskelbti ir kitų ES valstybių pramonininkų atstovus - "Busines Europe" priklausančių nacionalinių konfederacijų vadovus.

"Mokslas, technologijos, inžinerijos ir matematikos mokslai jau nuo seno laikomi ekonominio augimo varikliais. Turime pripažinti, kad atsiradusios technologijos paveikė mūsų gyvenimus iš pagrindų, pasikeitė darbo organizavimo būdai ir gyvenimas moderniame technologiniame pasaulyje", - technologinių specialybių svarbą šiuolaikiniame pasaulyje pabrėžia "Business Europe" prezidentas.

"Business Europe"

41 pagrindinę pramonės ir darbdavių federaciją 35 šalyse vienijanti "Business Europe" siekia skatinti ekonomikos augimą ir konkurenciją Europoje. Organizacija atstovauja smulkioms, vidutinėms ir stambioms pramonės įmonėms - beveik 20 mln. bendrovių.

Organizacija susikūrė kartu su Europos Bendrija 1957 metais ir iš pradžių atstovavo šešių jos narių steigėjų pramonės įmonių konfederacijoms: Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Belgijos ir Nyderlandų. Graikijos pramonės federacija tuo metu priimta kaip asocijuota narė.

Per daugiau kaip 50 veiklos metų organizacijos pagrindiniai tikslai nesikeitė: palaikyti solidarius santykius tarp nacionalinių federacijų ir Europos mastu skatinti konkurencingą pramonės politiką, atstovauti pramonei Europos institucijose. "Business Europe" palaiko nuolatinius ryšius su oficialiomis ES institucijomis, fiksuoja esamas problemas ir ieško būdų, kaip jas spręsti.

Šios organizacijos tikroji narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija, turinti savo delegatą Briuselyje.

2010 metų vasario 4 dieną "Business Europe" ir visos jos narės pasirašė didelės apimties politikos dokumentą ir pasiūlė jį kaip ES 2010-2014 metų dienotvarkę. "Business Europe" palaiko nuolatinį ryšį su ES institucijomis, skatindama, kad pasiūlyta dienotvarkė būtų nuosekliai įgyvendinama, o kompanijos iš savo pusės stengiasi prisidėti prie dinamiškos, tvarios, inovatyvios ir taupiai išteklius naudojančios ekonomikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"