TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senatvė bus vis alkanesnė

2012 06 19 6:04

Lietuvos demografinės tendencijos perspėja: jau po dešimtmečio vienas dirbantis žmogus savo atlyginimu turės dalytis su dviem pensininkais, jeigu valdžia skubiai neieškos būdų, kaip sušvelninti gyventojų senėjimo keliamas socialines problemas.

Statistikos departamento duomenimis, grindžiamais Lietuvos gyventojų surašymo 2011 metais rezultatais, atmetus emigracijos, mirtingumo, nedarbo invalidumo rodiklius, šalies darbo rinkoje šiemet galėtų būti 44,6 tūkst. 23 metų gyventojų, o 28,3 tūkst. - 65-erių (toks numatytas būsimas pensinis amžius).

"Dabar turėtume džiaugtis darbo rinkos aukso amžiumi, bet jo teikiamas galimybes jau iššvaistėme", - anksčiau LŽ kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Profesorius turi pagrindo kelti aliarmą matydamas ateitį.

Mat jau 2015-aisiais 23 metų jaunuolių, esančių darbo rinkoje, ir tų asmenų, kurie sulaukus pensinio amžiaus, skaičius susilygins ir vis labiau svirs pensininkų pusėn. 2025-2026 metais laukia tikras socialinis sprogimas. Tų, kurie išeis į pensiją (dabar jiems 52-eji), tada bus trečdaliu daugiau negu dabartinių 10-mečių, kurių dauguma tada jau galės dirbti. Ir mokėti mokesčius.

Padėtis turėtų būti dar prastesnė, jei nenuslūgs darbo emigracijos banga. Tokias prognozes verčia daryti įvairių institucijų atliekamos migracijos statistikos ir gyventojų apklausų analizės. "Euromonitor International" duomenimis, 2010-2030 metais daugiausia dėl emigracijos ir mažo gimstamumo gyventojų Lietuvoje sumažės apie 14 proc. (vidutiniškai po 1 proc. kasmet) ir laikotarpio pabaigoje šalyje bus 2,85 mln. gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva šiemet ES nusileidžia tik Latvijai.

Nekyla abejonių, kad didžioji gyventojų, ieškančių sotesnio kąsnio Vakaruose, dalis - 18-40 metų įvairios kvalifikacijos žmonės. Tai darbingiausia visuomenės dalis, kurios dažnu atveju valstybė netenka visam laikui.

Mokslui - nuošalė

"Statistikos neturėtume vertinti atsietai. Visa Europa sensta. Absoliučiai visi įstatymai priimami tam, kad žmogui būtų geriau. Nėra nė vieno Seimo nario, kuris siektų, kad žmogui būtų blogiau", - LŽ kalbėjo Seimo narys, sociologas Arminas Lydeka. Jis primena, kad Seime ir Vyriausybėje yra priimta tokių teisės aktų, dėl kurių Lietuva tapo šalimi, kurioje skiriamos ilgiausios Europoje motinystės atostogos.

"Žmonės, priimantys valstybės vardu sprendimus, retai žvelgia į tokias tolimas perspektyvas ir apskritai, matyt, mažai domisi statistinėmis demografijos perspektyvomis. Be to, senėjimo problema yra aktuali ir tokioms galingoms valstybėms kaip Vokietija, JAV, bet ir jos nėra užsibrėžusios įgyvendinti specialias programas", - primena "Nordea" banko analitikas Žygimantas Mauricas. Anot jo, politikai dažniau turėtų kreiptis rekomendacijų į mokslininkus.

A.Lydekos nuomone, politikai negali būti mokslininkai ir iš tiesų kartais per mažai paiso mokslininkų rekomendacijų. Tačiau ir vien mokslu pasikliauti neįmanoma - juk tas pačias bėdas įžvelgia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ir Darbo ir socialinių tyrimų institutas, bet jų teikiamos rekomendacijos visiškai priešingos, todėl politikams lieka pasikliauti savo galva.

Kelių nedaug, klaidų - apstu

Ž.Maurico nuomone, yra vos kelioms galimybės, kurios galėtų gresiančią socialinę katastrofą paversti bent švelnesne nelaime, tačiau visi jie "nepopuliarūs", todėl menkai tikėtina, kad apie tai bus atsakingai diskutuojama per Seimo rinkimų kampaniją. Jis minėjo mokesčių didinimą, darbo imigracijos skatinimą, tolesnį pensinio amžiaus tolinimą.

"Jei statistinės prognozės pasitvirtintų, darbo jėgą, ko gero, tektų apmokestinti 80 procentų. Kažin ar tai galėtų būti išeitis", - teigė A.Lydeka. Jis pripažįsta, kad ateityje "Sodros" problemos didės, todėl teigė nepritariąs dabar pasirinktam "Sodros" fondo gelbėjimo būdui - mažinti įmokų atskaitymus į pensijų fondus.

Vakar Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti Investuotojų asociacijos prašymą išaiškinti, ar nebuvo pažeista Konstitucija nusprendus smarkiai sumažinti "Sodros" pervedimus į antrosios pakopos pensinius fondus. Ministras pirmininkas Andriaus Kubilius, paklaustas, ar turėtų būti kompensuojami reformos dalyvių praradimai, jei Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtų palankus pareiškėjams, komentavo: "Kas čia turi tą aruodą pinigų, kur visiems viską būtų galima kompensuoti? Jei mokesčių mokėtojai sutinka prisidėti prie kompensavimo kam nors, tai mes tam neprieštaraujame. Jei bus priimtas sprendimas, kad dabartinė karta nori gyventi geriau savo vaikų ir anūkų kaina, tai bus priimti tokie sprendimai." Taigi tai, kas pensijų reformos dalyvių prarasta, veikiausiai ir liks prarasta.

Tačiau LŽ pašnekovai neabejoja, kad svarbiausias ir vienas lengviausių būdų išvengti bado senatvėje jau dabar pradėti kaupti pinigus ateičiai. "Pensijų fondai šiuo atžvilgiu ypač patrauklūs tuo, kad gaunamas įmokas valdytojai investuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Taigi pensiją būsimiems Lietuvos pensininkams netiesiogiai uždirba kitų šalių gyventojai, - aiškina Ž.Mauricas. - Nemaža dalis pensijų fondų lėšų investuojama į besivystančias rinkas - Indiją, Kiniją, kuriose gyventojų skaičiaus dinamika yra ganėtinai palanki, o ekonomika jose sparčiai auga. Vadinasi, net ir smarkiai sumažėjus dirbančių gyventojų Lietuvoje, pensininkai nepraras savo pensijų." Anot jo, tai būtų iš tiesų geras būdas kaupti senatvei, tačiau beveik anuliuotas valdžiai priėmus nepalankius sprendimus.

Siauri keliai imigrantams

Kitas būdas švelninti socialinio fondo biudžeto badą - darbo imigracija. Tai reiškia, kad pensiją uždirbti mūsų senoliams galėtų atvykėliai iš svetur. Tačiau, A.Lydekos nuomone, menkai tikėtina, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje kas nors iš esmės radikaliai keisis šioje srityje. "Esame uždara tauta, nelinkę pernelyg toleruoti norinčius šalia gyventi kitataučius", - tokia išeitimi abejoja A.Lydeka.

Mat darbo imigracijos netoleruoja ir Lietuvos įstatymai. Iš esmės be apribojimų čia gali dirbti tik atvykėliai iš ES valstybių. Tačiau į Lietuvą nelabai kas ir veržiasi dėl mažo darbo užmokesčio. 

Atvykėliams iš trečiųjų šalių legaliai įsidarbinti Lietuvoje, kaip žinoma, nėra lengva. Antai Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė LŽ paaiškino, kad leidimai dirbti jiems išduodami tik tuomet, kai teritorinė darbo birža negali pasiūlyti darbdaviui tinkamą profesiją turinčio darbo ieškančio vietinio asmens. Pirmiausia darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas ir viešai skelbia kvalifikacinius reikalavimus pretendentams, siekiantiems jas užimti. Vykdoma tinkamų kandidatų į laisvą darbo vietą atranka.

"Importuoti" tik išsilavinusius 

Tačiau analitiko Ž.Maurico nuomone, galbūt tai ir nėra labai blogai, netgi gerai, kad Lietuva neskubėta pasekti ES, visiškai išlaisvinusios darbo rinką, keliu.

"Vakarų Europa, manau, padarė didelę klaidą be apribojimų priimdama mases nekvalifikuotos, netgi nelegalios darbo jėgos. Mes turėtume imigracijos galimybę išnaudoti daug geriau, kad tai būtų impulsas augti mūsų ekonomikai", - dėsto analitikas.

Jis teigia suprantąs baimę, kad kai kurios įmonės tokiomis galimybėmis gali imti piktnaudžiauti ir, mažindamos sąnaudas, prisivežti iš užsienio daug nekvalifikuotos pigios darbo jėgos. "Dėl tokių imigrantų problemų kyla daugiau, nei gaunama naudos. Bet aktyvesnis išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos užsieniečių integravimas turėtų būti naudingas", - sako jis.

Analitiko nuomone, tobulinant darbo imigracijos politiką praverstų pasekti kai kurių kitų valstybių, ypač JAV ir Australijos, pavyzdžiu. Antai Australijoje yra įvesta taškų sistema, pagal kurią gyventi šioje šalyje ir gauti jos pilietybę gali tik tie asmenys, kurie yra surinkę nustatytą taškų skaičių. Todėl į šį kraštą atvyksta labai daug išsilavinusių, ambicingų, turinčių reikalingą kvalifikaciją žmonių.

"Lietuva galėtų daryti tą patį, nes mūsų gyvenimo lygis, nors žemesnis nei Europoje, bet vertinant pasaulio mastu nėra žemas. Manau, nemažai žmonių iš pigesnių šalių norėtų į Lietuvą atvažiuoti gyventi ir dirbti", - svarsto Ž.Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mėgstama virkauti dėl emigruojančių medikų, tačiau mažai kas žino, kad šimtai, o gal ir tūkstančiai studentų iš Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų mokosi Kauno medicinos universitete. "Neabejoju, jog daug jaunų užsieniečių norėtų dirbti Lietuvoje, čia įsikurti, jei nebūtų tiek barjerų, trukdančių jiems įsidarbinti", - aiškino analitikas.

Nelegalių darbo imigrantų problema Lietuvai, kaip užtikrino Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika, nėra labai aktuali. Daugiausia, per 100 nelegalų, inspektoriai atskleidė 2008 metais, kai dar nebuvo pasibaigęs ekonomikos pakilimas. Tačiau prasidėjus nedarbui, 2009-aisiais, nelegalų buvo aptikta penktadaliu mažiau, o 2011-aisiais - vos šeši. Dauguma nelegalų dirbo statybos ir krovinių vežimo bendrovėse.

"Kuo mažesnis nedarbas, tuo daugiau nelegalių imigrantų", - daro išvadą G.Noreika. Taigi bent artimiausioje perspektyvoje nelegalai neturėtų varginti, o nuo 2015-ųjų gali iškilti ir ši problema. O nelegalai, kaip žinia, mokesčių nemoka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"