TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senatvei atidedame triskart mažiau pinigų nei kaimynai

2007 12 14 0:00

Lietuvos gyventojai vidutiniškai tris kartus atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal įmokas į investicinį bei kaupiamąjį gyvybės draudimą kaupiant lėšas papildomai senatvės pensijai.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDA) atliktas Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų palyginamasis tyrimas parodė, kad papildomai, trečiosios pakopos, pensijai sukaupti vienas Lietuvos gyventojas skiria du kartus mažiau pinigų nei mūsų artimiausi kaimynai - estai ar lenkai, ir net keturis kartus mažiau nei čekai. Tai paaiškėjo palyginus apsidraudusiųjų investiciniu ar kaupiamuoju gyvybės draudimu vidutinių mėnesinių įmokų dydžius šiose šalyse.

"Vidurio ir Rytų Europos regionuose ryškėja tendencija, kad gyventojai lėšas papildomai pensijai kaupia gyvybės draudimo įmonėse, nes tai suteikia galimybę ne tik užsitikrinti finansinį stabilumą senatvėje, bet ir saugumą sunkios ligos atveju, kol žmogus darbingas", - sakė LGDA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Trečiosios pakopos pensijai kaupti gyvybės draudimo įmonėse lietuviai per mėnesį vidutiniškai moka 113 litų. Tai yra maždaug 6 proc. gaunamų mėnesinių pajamų. Prognozuojama, kad kitais metais senatvei per mėnesį bus atidedama didesnė suma - iki 200 litų ir sudarys 9 proc. mėnesinių pajamų. Papildoma, vadinamoji trečiosios pakopos, pensija senatvei gali būti kaupiama pasirenkant investicinį arba kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Regione pirmaujančios Čekijos gyventojai investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo mėnesinėms įmokoms skiria vidutiniškai 481 litą, lenkai - 354, estai ir slovakai - po 220 litų. Draudimo įmokoms mūsų kaimynai lenkai skiria vidutiniškai 12 proc. gaunamo atlyginimo.

"Kitose regiono šalyse, ypač esančiose arčiau Vakarų Europos, didesnį gyvybės draudimo naudos suvokimą lemia ilgiau gyvuojančios gyvybės draudimo rinkos tradicijos, kurios Lietuvoje plėtojamos tik nuo 2000 metų. Įtakos turi ir ten veikiantis platesnis draudimo bendrovių tinklas bei didesni žmonių finansiniai įsipareigojimai, kurie skatina draustis gyvybės draudimu - labiau nei Lietuvoje išnaudojamas žmonių verslumo potencialas, būsto, vartojamosios paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai", - situacijos priežastis komentavo LGDA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Visų šešiolikos Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių gyventojai per praėjusius metus gyvybės draudimui išleido apie apie 3 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį, minėtas Europos regionas pasaulyje lenkia tik Viduriniuosius Rytus lyginant su Vakarų europiečiais, kurie gyvybės draudimui pernai skyrė net 600 kartų daugiau - beveik 1884 mlrd. litų.

Investicinis ir kaupiamasis gyvybės draudimas Lietuvoje sudaro 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijoje šis rodiklis siekia 0,8, Čekijoje - 1,5, Lenkijoje - 1,7 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"