TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senatvėje svarbu pajamų dermė

2016 08 25 6:00
Keturi penktadaliai gyventojų tikisi pensijoje gyventi vien iš „Sodros“ mokamų lėšų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojai puola į kraštutinumus, galvodami apie savo gyvenimo sąlygas sulaukus pensinio amžiaus. Vieni be išlygų pasitiki tik „Sodros“ teikiamomis garantijomis, o kiti šią instituciją niekina ir visiškai pasikliauja investicijomis.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakyto tyrimo duomenimis, keturi penktadaliai (83 proc.) Lietuvos gyventojų išėję į pensiją tikisi gyventi vien iš „Sodros“ mokamų pensijų, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė jų dalis: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo – 11 proc. apklaustųjų.

Gyventojai įvairiai mano apie lėšų, kurios garantuotų orią senatvę, poreikį. Mažiau kaip pusė (40 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems užtektų pajamų, gaunamų dirbant dabar. Trečdaliui užtektų bent 75 proc., o dar trečdalis mano, kad užtektų tik 35 proc. dabartinių pajamų.

Penktadalis šalies gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš santaupų, dešimtadalis – iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė lauksią paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį pensijoje nurodė 4 proc. apklaustųjų.

Neatitinka realybės

„INVL Asset Management“ pardavimo tinklo vadovė Dalia Kolmatsui teigia, kad dauguma Lietuvos gyventojų savo galimybes sulaukus senatvės piešia pernelyg optimistiškai. Mat jau dabar kokybiškai gyventi gaunant vien „Sodros“ mokamą pensiją yra neįmanoma. Antai šių metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė 266 eurus, arba vos 35,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir 70 proc. dabartinės minimalios algos.

Priminsime, kad 2015 metų pabaigoje oficialiai nustatytas skurdo rizikos dydis buvo 241 euras asmeniui ir 506 eurai dviejų asmenų šeimai. Taigi, vidutinė „Sodros“ mokama senatvės pensija vos 15 eurų viršija skurdo ribą.

„Tikėtina, jog dėl demografinių ir socialinių problemų didės atotrūkis tarp dabar gaunamų pajamų ir pensijų išmokų, todėl, norint užsitikrinti orią senatvę, rekomenduojama kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus“, – sakė D. Kolmatsui.

Odeta Bložienė: „Akivaizdu, kad nei gimstamumas, nei imigracija praradimų darbo rinkoje nekompensuos, todėl žmonės privalo nuolat rūpintis savo būsima senatve.“/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ragina kaupti

„Norint išvengti padėties be išeičių, kad vienintelės senolio pajamos nebūtų „Sodros“ mokama pensija, privalu apie tai galvoti iš anksto ir bent mažutę dalį pajamų atidėti senatvei“, – „Lietuvos žinioms“ teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Investavimo patirtį turinčių specialistų įsitikinimu, pinigų kaupimas „kojinėje“ yra pats neatsakingiausias ir pavojingiausias taupymo senatvei būdas. Mat banknotai esą gali ir sudegti, ir nusimesti, juos gali pagrobti plėšikas, gali keistis jų dizainas. Todėl patikimiau pinigus laikyti banko sąskaitoje, juolab kad gyventojų indėliai yra apdrausti Indėlių draudimo fonde, kuris jau kompensavo santaupas, laikytas ir bankrutuojančiame banke „Snoras“, ir tokio likimo sulaukusiame Ūkio banke.

Pinigai ir „kojinėje“, ir banke nuvertėja dėl infliacijos. Mat bankai už terminuotus indėlius šiuo metu siūlo tik nulines palūkanas. Laikai, kai būdavo žadama 10 proc. palūkanų, dingo kartu su banku „Snoras“.

Dauguma kitų kaupimo ir investavimo būdų veikiausiai bus pelningesni ir bent kiek pinigus apsaugos nuo nuvertėjimo, nors esama ir tokios rizikos.

Mini ir pensijų fondus

Gyventojų apklausa atskleidė, kad antras pagal populiarumą prognozuojamas pajamų šaltinis sulaukus pensinio amžiaus – antrosios pakopos pensijų fondai. Pensijų fondus, kaip būsimą pensininko pragyvenimo šaltinį, dažniausiai nurodė didžiųjų miestų gyventojai (42,9 proc.), vadovaujamas pareigas užimantys asmenys (81,3 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.). Tokių respondentų daugiausia buvo tarp gaunančiųjų didesnes pajamas ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 65,9 proc. ir 54,4 proc.). Gyventi iš pensijų fondų tikisi daugiausia 26–35 metų gyventojai (65,3 proc.) bei trečdalis 36–45 metų respondentų.

„Sodros“ duomenimis, 2016 metų pirmąjį ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupė 1,212 mln. mūsų šalies gyventojų. Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį antrosios pakopos pensijų fondai valdė 2,246 mlrd. eurų, palyginti su 2,12 mlrd. eurų praėjusių metų pabaigoje.

„Sodra“ netiki jaunimas

Tyrimo duomenimis, 73,7 proc. 18–25 metų gyventojų senatvėje mažiausiai tikisi iš „Sodros“, tačiau beveik 16 proc. jų dar nė nemąsto apie tai, iš kokių šaltinių teks gyventi pensijoje. Tik penktadalis respondentų šioje amžiaus grupėje nurodė pensijų fondus kaip pajamų šaltinį sulaukus pensinio amžiaus.

Nežino, iš ko gyvens senatvėje, 8,8 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių bei 13,2 proc. smulkiųjų verslininkų. Apklausos organizatoriai nustatė, kad aktyviau ateities pajamas planuoja asmenys, sukūrę šeimas, o neįsipareigojusieji negalėjo atsakyti dvigubai dažniau.

„Kaupimu ateičiai mažiausiai rūpinasi jaunoji karta, nors ji turi daugiausia galimybių sukaupti pakankamą sumą pinigų oriai senatvei – pradėti kaupti kuo anksčiau ir keisti pensijų fondus atsižvelgdama į amžių“, – atkreipė dėmesį D. Kolmatsui.

Šiemet grąžos nedaug

Kaupiant antrosios pakopos pensijų fonde, sąskaitoje sukaupta suma paprastai uždirba grąžą, tačiau šiemet birželio 30 dieną ji buvo teigiama daugiausia tik konservatyvaus investavimo į obligacijas dalyviams – vidutiniškai 0,77 proc. pelno. Taigi, per dešimtmetį sukaupus 10 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus, iš fondų valdytojo buvo galima gauti vidutiniškai 10 077 eurus. Tačiau tie 10 tūkst. eurų juk buvo sukaupti įmokėjus mažiau pinigų, nes vidutinė metinė grąža per 10 metų buvo 3,7 procento. Taigi, kiekviena per metus sukaupta suma kasmet padidėdavo po 3,7 procento

Šie metai pensijų fondų dalyviams, norintiems gauti išmokas, nėra sėkmingi. Šiek tiek grąžos per pusmetį uždirbo tik konservatyvios kryptys, o investicijų į akcijas grąža buvo neigiama – minus 0,1–1,32 procento. Tačiau investicijų valdytojai pažymi, kad ilgalaikiams investuotojams neigiama grąža yra pelninga, nes už tą pačią investuojamą sumą nuperkama daugiau investicinių vienetų, kurie, vertybinių popierių rinkoms atsigavus, uždirba gražaus pelno.

Jokių kraštutinumų

O. Bložienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad blogiausia, kai žmonės pervertina vieno pinigų šaltinio sulaukus senatvės galimybes. „Stebiuosi, kad tiek daug žmonių aklai pasitiki „Sodra“. Šalies demografinė padėtis nuolat prastėja, ir nei „Sodra“, nei valstybė po 10–20 metų jau niekaip negalės išlaikyti didėjančios pensininkų armijos – vienam dirbančiam žmogui teks vis daugiau pensininkų, – kalbėjo ji. – Akivaizdu, kad nei gimstamumas, nei imigracija praradimų darbo rinkoje nekompensuos, todėl žmonės privalo nuolat rūpintis savo būsima senatve.“

Asmeninių finansų ekspertė teigė, jog orią senatvę galėtų užtikrinti mažiausiai 70 proc. dabartinių pajamų: „Žmogaus gyvenimo įpročiai sulaukus senatvės nesikeičia. Jis iš tikrųjų mažiau pinigų išleis kelionei į darbą, darbo drabužiams, pietums, bet visa kita lieka, nors pensininkai turi ir anksčiau galbūt neturėtų išlaidų vaistams ar kitiems dalykams.“

Pasak O. Bložienės, joks kitas lėšų šaltinis negali būti vienintelė alternatyva „Sodros“ išmokoms, nes nei vien tik pensijų fondai, nei nekilnojamasis turtas, nei lėšos, sukauptos pagal gyvybės draudimo sutartis, nebus tokios didelės, kad garantuotų pakankamas pajamas senatvėje. Tai gali būti tik papildomi šaltiniai. Kita vertus, esą nevalia orientuotis į statistiką, nurodančią vidutines pajamas, vidutinę pensiją ar vidutines išlaidas, nes kiekvienas turėtų vertinti savo asmenines galimybes.

Svarbiausia, anot jos, orientuotis į savo asmeninius poreikius ir darbingu laikotarpiu kaupti kuo įvairesnio turto, kurį bus įmanoma panaudoti senatvėje. „Kiekvienas turėtų numatyti sau draudimo apsaugą, bet nepasikliauti vien kaupiamuoju ar investiciniu draudimu. Kai yra galimybių, verta investuoti į nekilnojamąjį turtą, kaupti lėšas antrosios ar trečiosios pakopos pensijų fonduose, investiciniuose fonduose, galų gale banko indėliuose ar netgi „kojinėse“, jei norima tikėti, kad grynieji yra saugi taupymo priemonė. Bet kuriuo atveju svarbu investicijų portfelį išskaidyti, kad nereikėtų priklausyti nuo vieno šaltinio, kurio galima ir netekti“, – pabrėžė O. Bložienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"