TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seni namai ir butai regionuose ilgai laukia pirkėjų

2016 02 08 11:39
Regionuose nekilnojamasis turtas yra mažiau likvidus Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Butai ir individualūs namai aktyviausiai perkami Lietuvos didmiesčiuose, ypač sostinėje, o šalies regionuose ši rinka vangoka ir apipinta daugiausia gandais ir menkai argumentuotais lūkesčiais.

Lietuvos būsto rinkos lygis artėja prie ikikrizinių 2008-ųjų, tačiau tolygiai ir lieka ganėtinai tvari.

„Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje paaugo penktadaliu. Tai netikėta ir džiugu, tačiau 85 proc. nekilnojamojo turto sandorių buvo įvykdyta Vilniuje“, – sostinėje surengtoje konferencijoje kalbėjo UAB „Inreal“ Onvesticijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Jis informavo, jog praėjusiais metais įvyko 29,6 tūkstančiai butų pardavimo sandorių, kai iš viso butų fonde yra 817 tūkst. butų. Vadinasi, butų rinkos apyvartumas sudarė 3,6 procento. Individualių namų parduota 9180 iš esamų 463,4 tūkstančių, tad rinkos apyvartumas buvo apie 2 procentus.

Aktyviausia nekilnojamojo turto rinka buvo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pernai Vilniuje paduota 2200 butų daugiau, negu reikėtų, kad rinka būtų subalansuota. „Tai reiškia, kad per 20–30 metų sostinėje reikėtų pastatyti apie 60 tūkst. butų, kad rinka būtų patenkinta.

Parduoti individualų namą regione užtrunka apie metus, o mieste pavyksta gerokai greičiau./LŽ archyvo nuotrauka

Apgaulingos prognozės

A. Antanavičius pažymėjo, kad pastaraisiais metais ryškėja nekilnojamo turto rinkos skirtumai, kuriuos lemia regionų gyventojų migracija į Lietuvos didmiesčius ir į Vakarų Europą. Todėl didėja būstų paklausa didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Atitinkamai skaidosi ir būstų kainos. „Įvedant eurą, nekilnojamojo turto kainos buvo trečdaliu pakilusios, tačiau kartu kilo ir paslaugų kainos. Įtampai atslūgus, būsto kainos stabilizavosi“, – teigė prelegentas.

Jis pažymėjo, kad gali suklaidinti Registrų centro pateikiama informacija apie sandorius ir rinkos tendencijas regionuose. Mat Registrų centras teigia, kad regionuose perkami tik senos statybos namai ir butai, o jų kainos auga sparčiau, negu Vilniuje. Esą butai ir namai regionuose regionuose pabrango 10 proc. ir tokia tendencija neva turėtų išlikti. A. Antanavičiaus nuomone, tokia informacija gali klaidinti iš dalies todėl, kad Registrų centras apskaičiuoja ir su ankstesniais metais lygina įvykusių sandorių kainų vidurkius ir neatsižvelgia į būsto segmentus.

Rinkos analitiko įsitikinimu, daryti panašias išvadas apie rinkos tendencijas nėra priežasčių. „Butus regionuose galima parduoti per 10–11 mėnesių, o didžiuosiuose miestuose – per 7–9 mėnesius. Panašiai parduoti individualų namą regione užtrunka apie metus, o mieste pavyksta gerokai greičiau. Taigi, regionuose turtas yra mažiau likvidus, todėl negali brangti labiau, negu didmiesčiuose“, – aiškina jis.

Jo įsitikinimu, nekilnojamojo pasiūlos kainos yra grindžiamos gandais ir lūkesčiais. „Tai, kad vienam pasisekė butą parduoti per 3 dienas, o kitas nespėjo nusipirkti namo, nes aplenkė kitas, tėra išimtys“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad ir būsto kainas pardavėjai siūlo per aukštas vedini gandais grindžiamų lūkesčių, kuriems paprastai nebūna lemta išsipildyti.

Pasak A. Antanaičio, Vilniuje būsto kainos per metus paaugo apie 10 proc., Kaune ir Klaipėdoje – 4–6 procentais. Kuo miestas mažesnis, tuo mažiau auga ir kainos.

Analitiko teigimu, augti būsto kainoms regionuose prielaidų bent kol kas nėra. Išimtis galėtų būti Kauno rajonas, kur būsto paklausa didėja, o Vilniaus rajone nekolnojamojo turto rinka lieka ankstesnio lygio. „Į Vilniaus rajoną žmonės veržiasi mažiau, negu reikėtų laukti. Šiauliuose, Panevėžyje kainos dar turi erdvės paūgėti“, – kalbėjo jis.

Dominuoja sostinė

„Vilniuje būstų pasiūla pernai jau priartėjo prie ikikrizinių 2008-ųjų, – teigė UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žlioba. – 2015 metais sostinėje buvo sudaryti 3819 gyvenamo nekilnojamojo turto sandoriai, o 2008 metais – 4138. Mažiausiai sandorių per pastarąjį dešimtį buvo sudaryta 2011-aisiais – 1652.“ Jis pažymėjo, kad tokia padėtis nauja krize dar negrasina, nes 2008-aisiais rinkos variklis buvo kainos: per trumpą laiką buvo galima būstą nusipirkti ir netrukus pelningai parduoti, o dabar rinka auga nuosekliai ir yra skatinama gerėjančio gyventojų mokumo. Be to, prieš 7–8 metus nekilnojamasis turtas buvo perkamas daugiausia už paskolas, o dabar daugiau nuosavomis lėšomis.

Pasak M. Žliobos, pastaruoju metu burbulu grasina vidutinės klasės butų pasiūla. Jų jau nuperkama daugiau, negu pigesnių kokybiškos statybos ekonominės klasės buitų. Tokią tendenciją pastebėję nekilnojamojo turto plėtotojai daugiau stato vidutinės klasės butų. Padidėjus pasiūlai jų kaina jau sulygino su ekonominės klasės butų kainomis. „Tokia padėtis nėra tvari ir ganėtinai rizikinga“, – perspėja M. Žlioba.

Jis irgi teigia, kad klaidinti gali statistika. Pavyzdžiui, jo sukauptais duomenimis, šiuo metu Vilniuje siūloma parduoti 3800 statomų vidutinės klasės butų, bet 80 proc. jų veikiau yra popieriuje, t. y. pagrįsti tik išankstiniais sandoriais, o užbaigtų arba dalinės apdailos namų dar nėra – tik pakloti pamatai. „Pirkėjai rizikuoja, kad sandoris neįvyks, jei namas nebus pastatytas“, – perspėja M. Žlioba.

Jo teigimu, ekonominės ir prestižinės klasės būstų rinka yra daugmaž normos ribose, tačiau vidutinės klasės butų paklausa gali koreliuotis, padaugėjus nebaigtų statybų. Skaičiuojama, kad statyba yra mažiau rizikinga ir projektas bus užbaigtas, kai yra sudaryta ne mažiau kaip 30 proc. išankstinių butų pirkimo sandorių, o projektų, kurie tokio rodiklio nepasiekia, bankai nesiima finansuoti. „Padėtis susibalansuotų, jei būtų daugiau ekonominės klasės butų statybos projektų“, – mano jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"