TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Seniai bankrutavusiųjų neprisimins

2013 05 30 8:24
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė Garantinio fondo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma iš fondo skirti lėšų įmonių, bankrutavusių iki 2000 metų, darbuotojams, su kuriais nebuvo atsiskaityta.

Seimo narys konservatorius Rytas Kupčinskas, vienas iš pataisų iniciatorių, BNS teigė, kad pastaraisiais metais Garantinio fondo išlaidos neviršija pajamų, todėl yra galimybė dalį lėšų likučio panaudoti papildomoms išmokoms seniai bankrutavusių įmonių darbuotojams mokėti.

Pasiūlymas nustebino

Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė sakė, kad neaišku, kaip nustatyti, kokios tuomet buvo algos ir kokios gali būti išmokos. Be to, kai kurių darbuotojų dokumentų apie uždarbius archyvuose jau nėra. "Juk jau daugiau nei dešimt metų praėjo - neteisinga būtų kalbėti apie jau išregistruotas ir likviduotas įmones ir grąžinimą jų darbuotojams neišmokėtų sumų", - teigė Ūkio ministerijos atstovė.

Šios ministerijos Įmonių valdymo departamento direktorius Alvydas Geigalas LŽ prisipažino, kad informacija apie pasiūlytas įstatymo pataisas jam yra keistoka. Mat fondas jau seniai negauna paraiškų iš anksčiau kaip iki 2000 metų bankroto procedūras pradėjusių įmonių administratorių. "Visi, dėl kurių buvo kreipiamasi, kompensacijas gavo, todėl, manau, Seime siūlomos įstatymo pataisos tėra formalumas", - kalbėjo A.Geigalas.

Įsteigtas vėliau

Garantinis fondas buvo įsteigtas 2001 metų birželio 15 dieną, taigi jau po to, kai buvo paskelbti projekte minimų įmonių bankrotai. Fondo paskirtis - skirstyti lėšas nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, jiems jau įsiskolinusia, kai įmonėje nėra likę lėšų atsiskaityti su darbuotojais. Paraiškas dėl šių išmokų fondui teikia bankroto administratorius.

Pradinis fondo kapitalas - 21,4 mln. litų - buvo suformuotas iš tam skirtų Privatizavimo fondo lėšų. Be to, juridiniai asmenys privalo į fondą pervesti 0,2 proc. darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos įmokos "Sodrai". Nuo 2008 metų rudens iki šių metų pradžios buvo nustatyta perpus mažesnė įmoka, tačiau, kaip teigė A.Geigalas, per 2008 metų pabaigoje prasidėjusią krizę buvo kilęs pavojus, kad lėšų fonde gali pritrūkti, todėl buvo nuspręsta įmoką vėl padidinti iki ankstesnio dydžio. 2012 metų pradžioje lėšų likutis fonde buvo grėsmingai sumažėjęs iki 16 mln. litų, palyginti su 2011 m. pradžioje buvusiu 67,8 mln. litų likučiu ir 2010-ųjų pradžioje buvusiais 110,7 mln. litų.

Kompensacijos, nepasiekusios buvusio darbuotojo, arba, jam mirus, teisėto paveldėtojo, grąžinamos į fondą. Nuo 2001 metų į fondo sąskaitą buvo pervesta 296,3 mln. litų įmonių įmokų, o grąžinta 39,9 mln. litų neišmokėtų lėšų. Nuo 2001 metų pagal 7717 paraiškų beveik 170 tūkstančių bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių darbuotojų fondas skyrė 350,6 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"