TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senoji uosto technika galėtų vilioti turistus

2013 10 28 6:00
Roterdamo senamiestyje galima pamatyti ne tik senų laivų, bet ir nebenaudojamos krovos technikos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto modernizavimas sparčiai naikina senųjų verslo priemonių parką. Verslininkai siūlo dovanoti miestui nenaudojamos technikos, jeigu inžinerinio paveldo muziejus būtų steigiamas viešoje erdvėje.

Krovos kompanijų vadovai ragina Klaipėdos miesto administraciją aktyviau ieškoti uosto muziejui tinkamos vietos. Laikas naikina ne tik architektūrinį paveldą, bet ir techniką. Ji arba pjaustoma į metalo laužą ir parduodama, arba rūdija nematomuose užkaboriuose. Kai istorikai ima priekaištauti dėl prarastų jūrų pramonės raidos ženklų, dažniausiai jau šaukštai būna po pietų. Bet valdininkai atsargiai vertina privačias iniciatyvas dėl organizacinių rūpesčių ir išlaidų. Jų baimės, kad tokia vieta nevirstų įmonių nurašyto turto sąvartynu, užgauna verslininkų patriotinius jausmus.

Įdomus, nes senas

Klaipėdos turizmo atstovai iš svečių atsiliepimų žino ir patys mato, kad atplaukiantiems kruizinių laivų keleiviams krante trūksta įdomybių. Ne vienus metus pristatoma pilies atstatymo vizija įgyvendinama per ilgai. Ji suteikia uostamiesčiui kultūrinio patrauklumo, bet ne tiek, kiek reikėtų, kad turistai ilgėliau užsibūtų teritorijoje. Senamiesčio apžiūros maršrutai apsiriboja Teatro aikšte ir turgumi, o tam užtenka valandos. Nuobodžiaujantys turistai greitai grįžta į laivą.

Prie Klaipėdos miesto menininkų pastangų puošti gatves ir namus skulptūrinėmis kompozicijomis, kad senamiestis viliotų žmones ir taptų gyvesnis, norėtų prisidėti ir uosto verslininkai. Vienų lėšomis atnaujinamas burlaivis „Meridianas“, kiti žvalgosi dar plačiau. Iki šiol jie savivaldybę dažniausiai rėmė pinigais renginiams, bet dabar svarsto, kad į vieną vietą suvežę nenaudojamus daiktus atviroje erdvėje galėtų sukurti Klaipėdos uosto istorijos muziejų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija idėją steigti senosios technikos muziejų brandina jau seniai. Pastarąjį dešimtmetį uosto technologijos pasikeitė iš esmės: tradicinius kranus, kaušus ir krautuvus keičia estakados su juostinėmis krovos linijomis, nauja ratinė technika. Tai, kas klaipėdiečio akiai atrodo gremėzdiškos konstrukcijos ar senienos, dažnam miesto svečiui kelia susižavėjimą ir nuostabą.

Yra tekę stebėti, kaip į Klaipėdą atvykę Europos pramonės paveldo specialistai aikčiojo iš džiaugsmo matydami ne tik šimtametės P.Lindenau statyklos liekanas, bet ir sovietinių laikų laivų remonto priemones. Jų entuziazmas kurti technikos muziejų tąkart atrodė be galo nuoširdus.

Brangus pristatymas

Klaipėdos savivaldybės administratorė Judita Simonavičiūtė uostininkų siūlymą steigti muziejų vertina teigiamai. Tačiau ji mano, kad, visų pirma, reikėtų apsispręsti dėl vietos, mat ši neabejotinai turėtų būti prie vandens, uosto ištakose, antra – dėl eksponatų atrankos kriterijų. Neaišku, kas juos saugotų ir prižiūrėtų.

Uostininkai tikina jau žvalgęsi, ką įdomaus parodyti kitiems. Pavyzdžiui, bendrovė „Klaipėdos nafta“ skirtų prie laivo jungiamą naftos produktų pylimo rankovę, vadinamąjį stenderį, nes keičia jį nauju. Ši įranga nėra sena - terminalo modernizavimas vyko prieš 15 metų. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija galėtų dovanoti 40 metų portalinį kraną, kompanija „Bega“ – 50 metų šilumvežį ir bėgius.

Pasak „Begos“ vadovo Aloyzo Kuzmarskio, įmonė jau seniai saugo šilumvežį, nes tikisi, kad tokia technika jaunajai kartai bus įdomi. Jis teigė suprantantis savivaldybės dvejones - juk uosto inžinerinio paveldo muziejus būtų iššūkis miestui. Net pasaulio mastu tokių mažai, todėl Klaipėda regione būtų pirmoji, siūlanti pamatyti uosto technikos ekspoziciją.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčyla pažymi, kad toks muziejus visuomenei reikalingas technikos pažinimo tikslais. Artimiausias pavyzdys jį kuriant galėtų būti Roterdamo uostas. Čia senamiestyje galima išvysti ne tik senų laivų, bet ir nebenaudojamos krovos technikos.

Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas siūlo neatmesti renkant muziejui vietą ir Smiltynės pakrantės. Padaugėjus plaukiančiųjų per marias būtų labiau apkrauti keltai, pagyvėtų menkai lankoma vietovė prie jachtklubo. Tačiau kitų uosto įmonių vadovai pažymi, kad išmontuoti, nuvežti į kitą vietą ir vėl surinkti, pavyzdžiui, portalinį kraną kainuotų per pusantro šimto tūkstančių litų, o keliant jį į Smiltynę išlaidos kone padvigubėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"