TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senos metodikos tranzito rinkoje

2009 10 05 0:00
"Lietuvos geležinkeliai" nesitiki, kad kitais metais Kaliningrado krovinių bus daugiau negu šiemet.
LŽ archyvo nuotrauka

Paini ir permaininga Rusijos politika dėl Kaliningrado uosto apkrovimo nuolat kelia rūpesčių Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių įmonėms, anklavo valdžiai ir verslininkams.

Lietuvos ir Rusijos transporto komisijos geležinkelių darbo grupė tęsia derybas dėl Kaliningrado krovinių tranzito lengvatų arba geležinkelio tarifų didinimo. Prieš mėnesį Kaliningrade vykusiame Baltijos transporto forume, kai kaliningradiečiai transportininkai su lietuviais kalbėjo apie glaudesnį bendradarbiavimą, šios srities gubernatorius Georgijus Bosas, anot spaudos, prašė vyriausybės didinti geležinkelio tarifus per Baltijos šalių uostus vežamiems kroviniams. Kaip jau rašė LŽ, bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" atšaukus be lygiaverčio Rusijos atsako liepą suteiktą ketaus gabenimo į Kaliningradą nuolaidą, Lietuvos adresu pasigirdo kaltinimų tranzito blokada.

Ieško lygybės

Kaliningrado ekspedicinės bendrovės "Cargo servis" generalinis direktorius Sergejus Zavorotynskis, atvykęs su LŽ žurnaliste pasikalbėti į Klaipėdą, sakė, kad jo kompanija iki krizės Kaliningrado uoste apdorojo daugiau kaip 1 mln. tonų krovinių, nemažai jų ekspedijavo Rusijos geležinkeliais. Dabar baiminamasi, kad iki ankstesnio laikotarpio rezultato teks eiti ilgai.

"Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" statistika rodo, kad 2008 metais pervežta per 55 mln. tonų krovinių. Kaliningrado tranzitas sudarė 17 mln. tonų - apie 32 proc., o pajamos iš jo siekė apie 45 proc. visų jų. Kaliningrado krypties pelningumas yra didesnis negu Klaipėdos krypties. Taip Lietuva subsidijuoja Klaipėdos uostą iš Kaliningrado tranzito pajamų. Iki krizės "Lietuvos geležinkelių" partneriai į tai žiūrėjo pro pirštus, bet dabar visi ieško būdo sumažinti sąnaudas. Niekas į tokias "išdaigas" ilgiau ramiai nebežiūrės", - teigė S.Zavorotynskis.

Paklaustas, kodėl tokias karštas aistras kelia vienas krovinys - Tulos ketus, S.Zavorotynskis tikino, kad neva gali būti pakirstas krovinių savininkų pasitikėjimas Kaliningrado tranzito kryptimi.

Rusijos geležinkeliai, jo manymu, taip pat neatsižvelgia į išskirtinę Kaliningrado padėtį ir dabartiniu metu jų tarifai nesukuria konkurencingų sąlygų.

"Rusijos, Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių tarifų metodikų pagrindas - sovietinė sistema. Tenka apgailestauti, kad metodikos dėl Kaliningrado veikia neefektyviai. Jose neįvertinami politiniai, ekonominiai ir kiti aspektai. Todėl pavasarį viename geležinkelininkų pasitarime mes pasiūlėme kitokią formulę, paremtą visų proceso dalyvių paritetu. Tiems kroviniams, kurie dėl įvairių priežasčių negabenami per Baltijos valstybių uostus, siūlėme nustatyti tokį tarifą, kad jis prilygtų transportavimo į Sankt Peterburgą ar Ust Lugą kainai. Konkrečiai kalbėjome apie ketų iš Tulos, kuris, tvirtai sakau, antraip nebūtų į Klaipėdą atėjęs. Sutarėme, kad kiekvienas kainą mažintų proporcingai pagal gabenimo atstumą. Lietuva pirmoji nuolaidą suteikė, bet netrukus ją atšaukė", - kalbėjo jis.

Apie poreikį taikyti "kietą" politiką Lietuvos atžvilgiu, S.Zavorotynskio teigimu, užsimena ne tik srities gubernatorius G.Bosas, bet ir aukštesnio lygio kaimynės valdininkai. Baltijos transporto konferencijoje visų federacinių žinybų atstovai taip pat svarstė ketaus gabenimo atvejį. Apie jį informuota ir Lietuvos susisiekimo ministerija. "Jūsų tarifai nėra vien vidaus reikalas, jie susiję su Rusijos ir Baltarusijos interesais. Tarifai Lietuvos teritorija Kaliningrado kryptimi 1,5-3 kartus aukštesni negu Klaipėdos link. Kai valdininkai mano, kad reikia padidinti Rusijos tranzito per Baltijos uostus kainą, tai gali sukelti "tarifų karą". Tarkim, jūs užtveriat Kaliningrado tranzitą, Rusija - Kazachstano tranzitą į Klaipėdą. Bus nupirkta pora keltų, krovinius į Kaliningradą gabens keltais, o gal per Lenkiją. O po kurio laiko politikai sės ir susitars, vieni kitiems šypsosis, spaus rankas. Bet kroviniai pas mus nesugrįš. Nė vienas krovinių siuntėjas negabens jų ten, kur trūksta stabilumo, kur nieko negalima nuspėti", - dėstė savo nuomonę Kaliningrado verslininkas.

Lietuva prisitaikė

"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas mano, kad Kaliningrado verslininkai ne visai teisingai atvaizduoja Lietuvos vaidmenį logistikos grandinėje.

"Kaliningrado tranzitas - ne ekonominė, o politinė tema. Tai Rusija vis didino tarifus, o Lietuva šiemet netgi sumažino juos kai kurioms prekių pozicijoms. Tačiau kroviniai į Kaliningradą nevažiuoja. Mes jau prisitaikėme prie naujų sąlygų, vėl pradėjome dirbti pelningai. Kita vertus, rusų noras, kad Lietuva taikytų žemesnius tarifus, yra suprantamas ir natūralus", - sakė A.Šimėnas.

Jis abejoja, ar šiomis dienomis planuojamas Lietuvos ir Rusijos transportininkų pasikalbėjimas apie Kaliningrado tranzitą atneš naudos. "Neįžvelgiu erdvės diskusijai. Mes nesitikime ir neplanuojame, kad kitais metais Kaliningrado krovinių bus daugiau negu šiemet. Jeigu Rusija paskelbtų apie politinį sprendimą vystyti Kaliningrado uostą ir numatytų krovinių srautus, tuomet kiekvieno krovinio tarifą ir garantijas aptartume atskirai. Dabar matome, kad investicijos į srities infrastruktūrą pristabdytos. Ilgai statoma ir nebaigiama geležinkelio krovinių stotis pasienyje prie Kybartų. Jeigu Rusija nutars, kad Kaliningrado uoste reikia plėtoti veiklą, nesusijusią su tranzitu, tai 8-9 mln. tonų apyvarta ten ir liks. Todėl kaltinimams, kad Lietuva stabdo tranzitą, trūksta logikos", - pažymėjo vienas "Lietuvos geležinkelių" vadovų.

Alternatyvą Kaliningrado tranzitui A.Šimėnas įžvelgia šiaurės-pietų vektoriuje. "Dabar dideli kiekiai krovinių iš šiaurės per Lietuvą vežami automobiliais. Esant tinkamoms sąlygoms "Lietuvos geležinkeliai" galėtų šį srautą perimti. O Kaliningrado kryptis, mano manymu, tokia ir liks", - prognozuoja A.Šimėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"