TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Senosios veislės: kultūrinio paveldo dalis

2007 12 22 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programoje numatyta per 2007-2013 metus paremti 400 projektų. Nykstančių gyvulių ir naminių paukščių skaičių tikimasi padidinti 10 procentų.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos antros krypties "Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas" priemonės "Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimas" tikslas - skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius. Programa padės išsaugoti Lietuvos senąsias gyvulių ir naminių paukščių veisles, kurioms gresia išnykti.

LŽ kalbinti pašnekovai pritarė valstybinei politikai išsaugoti senąsias veisles: senųjų veislių gyvuliai - kultūrinio paveldo dalis, kurią išlaikyti - kiekvienos valstybės prestižas. Vis dėlto daugeliui nuogąstavimų kelia paramos dydis. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tvirtina visada liekantys atviri diskusijoms ir pasisakantys už tai, kad paramos skyrimo tvarka būtų kuo paprastesnė ir reikiamo dydžio.

Paramos dydis svarstytinas

LVA Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė sako, kad senosios veislės yra ne tik paveldo dalis, bet išlaiko ir praktinę vertę. "Jos atsparios, labai gerai prisitaikiusios prie tam tikrų sąlygų", - sakė pašnekovė. Jos teigimu, išsaugoti senąsias veisles būtina. "Nežinia, kokių savybių gali prireikti ateities kartoms. Intensyvaus produktyvumo veislės labai lepios, kyla įvairių problemų. Jei prarastume ištvermingas veisles, ateityje gali paaiškėti, kad mums kaip tik užtenka produktyvumo, o aktualus - sveikatingumo aspektas. Ir čia senosios gyvulių ir naminių paukščių veislės gali atlikti svarų vaidmenį, todėl mes privalome išsaugoti genofondą - žmonių poreikiai kinta", - senųjų veislių svarba neabejojo pašnekovė.

Dabartinė tvarka numato, kad senųjų veislių gyvūnai privalo turėti kilmės dokumentus. Pasak V.Juškienės, tam tikra dalis retų rūšių gyvulių surandama labai nuošaliose vietose. "Bet jie neturi kilmės dokumentų. Tokius gyvulius reikėtų išsaugoti, bet pagal dabartines taisykles jų negalima įtraukti į programas. Siūlėme, kad ekspertų komisija tokias galimybes įvertintų ir retų rūšių gyvūnai būtų panaudoti", - sako ji.

Kaip teigia V.Juškienė, skiriama parama šiuo metu netikslingai apskaičiuota, nes dabar itin pabrangę pašarai. "Dabartinė parama neužtikrina gyvūnų išlaikymo. Patys prie instituto turime bandas ir pajutome, kad neapsimoka gyvulių auginti, ypač kiaulininkystės srityje", - sakė V.Juškienė. Ji aiškino, kad senosios lietuvių gyvulių veislės ES pripažįstamos ir saugomos tarptautiniu mastu.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Vasiliauskas LŽ sakė, kad po ūkius išsibarsčiusius senosios veislės gyvulius sunku kontroliuoti. "Kontrolę norima perduoti asociacijoms, bet asociacijos nepajėgios surasti gyvulius, nustatyti jų kilmę. Čia tik projektas. Svarbiausia, kad tokių gyvulių yra. Kiekvienos valstybės prestižas juos išlaikyti", - būtinybę išsaugoti senąsias veisles akcentavo pašnekovas. Anot jo, turėtų būti iš anksto planuojama, kaip teks šių veislių gyvulius sėklinti vėliau, nes "bulių ne tiek daug yra". V.Vasiliauskas pritarė, kad valstybės parama šioje srityje nėra pakankama. "Šios veislės ne tokios produktyvios kaip naujosios, jas brangiau kainuoja išlaikyti - jie nuostolingi", - svarstė jis.

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos direktorius Jonas Lingys tvirtino, kad paramos tvarka tenkina. "Bet išmokas reikėtų patikslinti. Pagal produktyvumą senosios veislės atsilieka nuo dabartinių", - primena ir jis.

Skatinama išmokomis

Kaip teigė ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento vedėjas Saulius Jasius, Lietuva, kaip ir kitos šalys, pasirašiusios Rio de Ženeiro konvenciją dėl retų veislių išsaugojimo, siekia išsaugoti tradicines veisles kaip kultūrinio paveldo dalį. Pasak departamento skyriaus vedėjo, kiekvienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė, laikanti senųjų veislių gyvūnų, per metus gauna vienkartinę išmoką.

"Principas labai paprastas: tereikia ateiti į Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinį padalinį ir užpildyti paraišką", - sakė pašnekovas. Anot jo, senųjų veislių produktyvumas mažesnis nei produktyviųjų veislių, todėl tam, kad žmonės laikytų senąsias veisles, reikalinga paskata. "Pinigais motyvuojame ir tuos ūkininkus, kurie mieliau augintų produktyviosios veislės gyvulius", - sakė S.Jasius. Jis tikina, kad parama pasitvirtina.

"Bandos nuosekliai didėja. Aišku, nepadarysi taip, kad pulkas dvigubai ar trigubai padidėtų", - sakė jis. Kad išmokos turėtų būti didesnės dėl pašarų brangimo, pašnekovas sutinka tik iš dalies.

"Lietuvos baltajai kiaulei ir pramoninės veislės kiaulei duodami vienodai kainuojantys pašarai - nereikia juk pirkti specialių tai veislei skirtų pašarų. Mes dengiame ne pašarus, ne elektros sunaudojimą, ne gydymą (gydyti abiejų veislių kiaules reikia). Be abejo, senosios veislės mėsos vertė bus mažesnė: daugiau riebalų, lašinių. Taip pat kiaulę reikia ilgiau šerti. Tad skirtumas šitaip skaičiuojamas", - sakė S.Jasius. Anot jo, ne Lietuva nustato žaidimo taisykles, o EK.

"Gindami išmokos dydį, turime laikytis bendrųjų reglamentų. Kita vertus, mes esame atviri diskusijai. Šiuo atveju Agrarinės ekonomikos institutas gavo užduotį įvertinti pašarų pabrangimą ir kitas detales. Jei bus mokslininkų nustatyti pagrįsti skirtumai, ministerija teiks EK pasiūlymą keisti išmokų lygmenis. Tai visiškai natūralus procesas. Reikia labai rimtų įrodymų, kad Europos Komisija tuo patikėtų", - kalbėjo S.Jasius.

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija pasisako už kuo paprastesnes paramos sąlygas, kurios nepažeistų EK reglamentų. S.Jasius pripažįsta, kad kontrolė brangesnė būna tuo atveju, kai senosios veislės gyvulių ūkiuose auginama po vieną ar du. "Žinoma, geriau nuvažiuoti į ūkį, kuriame laikoma dešimt ar dvylika gyvulių, nei apvažiuoti dešimt ūkių, kuriuose yra po vieną gyvulį. Bet mes negalime uždrausti žmonėms dalyvauti programoje, net jei jie laiko tik vieną gyvulį (jei tik jis veisiamas pagal nustatytas procedūras)", - sakė S.Jasius.

Faktai

EK patvirtintos 2007-2013 metų kaimo plėtros strategijos bendrasis tikslas - kurti konkurencingą žemės, maisto iš miškų ūkį, sukurti galimybes ekonominei veiklai kaime įvairinti ir gyvenimo kokybei gerinti, tausojant aplinką, palaikant kraštovaizdį, kurti alternatyvias darbo vietas, ugdyti bendruomeniškumą.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gyvulių ir naminių paukščių veislių, kurioms gresia išnykimas, ir retų veislių gyvulių bei naminių paukščių yra: žemaitukų veislės arklių (įskaitant stambiuosius žemaitukus) - 314; Lietuvos sunkiųjų arklių - 472; Lietuvos šėmųjų galvijų - 162; baltnugarių galvijų - 162; Lietuvos juodmargių galvijų (senojo genotipo) - 339; Lietuvos žalųjų galvijų (senojo genotipo) - 101; Lietuvos baltųjų kiaulių (senojo genotipo) - 1490; Lietuvos vietinių kiaulių - 45; Lietuvos šiurkščiavilnių avių - 41; Lietuvos juodgalvių avių (senojo genotipo) - 1849; vištinių žąsų - 355.

Atitinkamai už nykstančias senąsias Lietuvos veisles teikiama parama: už žemaitukų veislės arklius - 198 eurai už arklį; už stambiųjų žemaitukų veislės arklius - 198 eurai už arklį; už Lietuvos sunkiuosius arklius - 191 eurai už arklį; už Lietuvos šėmuosius galvijus - 180 eurų už galviją; už Lietuvos baltnugarius galvijus - 180 eurų už galviją; už Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (senasis genotipas) - 180 eurų už galviją; už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) - 65 eurų už kiaulę; už Lietuvos vietines kiaules - 65 eurai už kiaulę; už Lietuvos šiurkščiavilnes avis - 28 eurus už avį; už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) - 28 eurus už avį; už vištines žąsis - 3 eurus už žąsį.

Siekiančiam paramos pareiškėjui privalu laikyti bent 1 gyvulį ar 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas. Gyvulius veisiant, galima naudoti tik tos pačios veislės gyvulius. Gyvulių bandą ar paukščių būrį leidžiama papildyti atitinkamai tik gyvuliais iš nykstančių senųjų veislių gyvulių bandų ar naminių paukščių būrių (jų priklausymas tai bandai patvirtinamas genetiškai).

Pareiškėjas taip pat privalo laikytis gyvūnų gerovės, gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų. Be to, reikia išlaikyti paraiškoje nurodytą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičių ne trumpiau kaip 5 metus (per visą programai įgyvendinti skirtą laiką).

Agentūra, nustačiusi aplaidumo, paraiškos reikalavimų nesilaikymo atvejį ar apie tokį atvejį sužinojusi iš kitų šaltinių, turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"