TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šernų medžiotojai pinigų tebelaukia

2014 06 26 6:00
Praėjusią žiemą šernų Lietuvoje sumedžiota šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais. klimat.livejournal.com nuotraukanuotrauka

Nuo liepos pradžios medžiotojams jau turėtų būti mokamos išmokos už šernus, nušautus nuo šių metų vasario 7 iki balandžio 1 dienos. Tačiau medžiotojams išmokų gali tekti ilgiau palūkėti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vakar LŽ informavo, kad dar negauta finansavimo išmokoms už sumedžiotus šernus. „Šiuo metu klausimas yra derinamas su Žemės ūkio, Ūkio ir Finansų ministerijomis. Tikimės, jog greitu laiku galėsime informuoti apie pasikeitusią situaciją“, – iki Vyriausybės nustatytos datos likus mažiau nei savaitei, LŽ teigė VMVT, kuriai patikėta pervesti numatytas išmokas medžiotojams, laikinasis Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vedėjas Marius Kazakevičius.

Vyriausybė vasario 5 dieną nutarė, kad už kiekvieną sumedžiotą šerną išmoka iki 250 litų bus skaičiuojama nuo vasario 7 dienos, o mokama nuo liepos 1 dienos.

Išmokos už vasarį ir kovą nušautus šernus yra apskaičiuotos pagal Aplinkos ministerijos ir VMVT suderintą tvarką: 250 litų už kiekvieną sumedžiotą šerną mokama tuo atveju, kai atlikus mėginių tyrimą nustatoma, kad šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kai medžiotojai atsisako jo mėsą vartoti maistui. Maro viruso nenustačius ir šerno mėsą nusprendus naudoti maistui, mokama 150 litų dydžio išmoka.

Iš pradžių buvo planuota tokioms išmokoms skirti iki 70 mln. litų ir dėl jų skyrimo kreiptis į Europos Komisiją, tačiau vėliau nuspręsta lėšų ieškoti valstybės biudžete, juolab kad medžioklės mastas nebuvo toks didelis, kaip iš pradžių planuota – šernų bandą Lietuvoje sumažinti 90 procentų.

Ministras patenkintas

„Aptikus afrikinio kiaulių maro židinių Lietuvoje, mūsų ministerijos veiklą vertinu labai gerai, nes mes labai operatyviai darėme visus žingsnius, kuriuos buvo įpareigojusi atlikti Ekstremalių situacijų komisija, – kovo pabaigoje pasibaigusios masinės šernų medžioklės rezultatus LŽ komentavo vakar su aplinkos ministro postu atsisveikinęs būsimasis europarlamentaras Valentinas Mazuronis. – Manau, sprendimai buvo teisingi. Šiandien, žinant kas dedasi aplinkui, akivaizdu, kad grėsmė ne mažėja, o didėja. Ar mums pavyko galutinai išspręsti maro problemą, nesu tikras, nes žinau, kad kitose valstybėse tai trunka 5–10 metų. Pas mus, prieš metus aptikus pirmuosius židinius, naujų neatsiranda. Norėtume tikėti, kad jų ir neatsiras.“

Pastaruoju metu pasklido oficialios ir neoficialios informacijos apie aptinkamus kiaulių maro židinius kaimynėse šalyse. Birželio 23 dieną VMVT paskelbė, kad Latvijoje, netoli Baltarusijos sienos, buvo nustatytas naujas klasikinio kiaulių maro protrūkis. Be to, tas pats virusas nustatytas ir šernui, aptiktam Balvų rajone, esančiame netoli sienos su Rusija.

Remdamasi Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida, VMVT informavo, kad nauji afrikinio kiaulių maro židiniai nustatyti Vitebsko srityje, Verchniadzvinsko bei Astravo rajonuose. Jie aptikti kelių laikomų kiaulių ūkiuose, kurie nuo Lietuvos sienos nutolę vos keliolika kilometrų. Gegužės 31 dieną apie aptiktą jau ketvirtą afrikinio kiaulių maro židinį pranešė ir Lenkijos atsakingos institucijos.

Lietuvoje naujų afrikinio kiaulių maro atvejų nuo šių metų sausio neužfiksuota, paskutinis klasikinio kiaulių maro protrūkis buvo užfiksuotas 2011 metais.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas patarė ūkininkams ir kiaulininkystės ūkiams, ypač įsikūrusiems netoli Latvijos ir Baltarusijos, akylai stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę. Taip pat jis priminė, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma ne vėliau kaip per 48 valandas pranešti teritorinei VMVT. Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai.

Šernas – ne turistas

„Aplinkos ministerijos akciją prieš šernus vertiname ganėtinai rezervuotai. Gerai, kad medžiotojai neskubėjo vykdyti nurodymo, o abejotina kovos su maru priemonė buvo laiku sustabdyta, todėl didelės žalos Lietuvos faunai nepadaryta – šernų sumedžiota tik šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais“, – LŽ kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto lektorius Eugenijus Tijušas. Pasak jo, daugiau sumedžiota tik kritiniais laikytuose šešiuose rajonuose aplink Alytų bei vadinamojoje buferinėje pasienio su Baltarusija zonoje – Vilniaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose.

Jo požiūriu, pranešimus apie kelis aptiktus afrikinio maro virusu užsikrėtusius šernus vadinti židiniais nederėtų, nes tai neįgavo epidemijos pobūdžio. „Neteisinga ir dėl kelių aptiktų atvejų užsimoti prieš visą gyvūnų rūšį, nes šernai iš prigimties yra teritorijos žvėrys ir nemėgsta migruoti. Nebent kartais patinai žiemos pradžioje, kai prasideda ruja, toliau nuklysta ieškodami patelių, tačiau Alytus jiems tikrai per toli, tai biologiškai neįsivaizduojama“, – tvirtino medžioklės žinovas.

Jo manymu, kur kas veiksmingesnė priemonė šernų judėjimui sustabdyti būtų parinktose vietose juos gausiai šerti. „Iš vietų, kuriose yra pašaro, šernai, kaip ir kiaulės, niekada nesitrauks“, – teigė E. Tijušas. Todėl, pasak jo, visiškai nedera kalbėti apie tariamas šernų migracijas kone bandomis, nors taip Lietuvoje įsivaizduojama. „Virusą dideliais atstumais išvežioja žmonės, vilkikais gabendami maisto produktus. Tai jau įrodyta moksliniais tyrimais. Todėl pirmiausia reikia pasirūpinti tokio transporto kontrole“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"