TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šešėlinę ekonomiką padės tramdyti išmaniosios technologijos

2014 06 26 6:00
Pasak VMI viršininko Modesto Kaseliausko, įdiegus Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kasmet verslas ir valstybė pajustų apie 1,5 mlrd. litų ekonominę naudą. LŽ archyvo nuotrauka

Trečiadienį Vilniuje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos suinteresuotos institucijos turės galimybę naudotis skaitmenine sistema, leidžiančia realiu laiku stebėti tabako produktų gamybą, prognozuoti biudžeto pajamas bei patikrinti tabako gaminių autentiškumą.

Susitarimą pasirašė VMI ir privataus verslo iniciatyva įkurta Skaitmeninio kodavimo bei sekimo asociacija (angl. DCTA). Šis susitarimas yra pirmas Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i. MAS praktinio įgyvendinimo etapas. „Tikimės, kad visi išmaniosios mokesčių administravimo sistemos sprendimai pasieks tikslą - sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą”, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jau kitais metais skaitmeninę sistemą pradės taikyti apie 70-80 proc. savo produkciją Lietuvoje platinančių tabako gamintojų. Sistemą, kurią valstybė galės toliau plėtoti neprisirišdama prie konkretaus tiekėjo, įgyvendins ir techninę priežiūrą garantuos “Atos” – viena didžiausių informacinių technologijų kompanijų pasaulyje. Visus su sistema susijusius kaštus padengs DCTA narės.

Pasak VMI viršininko Modesto Kaseliausko, įdiegus i. MAS, kasmet verslas ir valstybė pajustų apie 1,5 mlrd. litų ekonominę naudą. “Nauja išmanioji akcizinių prekių apskaitos sistema yra pirma i. MAS praktinio įgyvendinimo dalis. Ši skaitmeninė sistema leis tiksliau planuoti pajamas iš akcizinių prekių bei supaprastins akcizinių prekių apskaitos procesą. Lietuvoje šiuo metu yra naudojama popierinių banderolių sistema, todėl visos šalys yra suinteresuotos susipažinti su alternatyviais sprendimais, kurie galėtų padėti sumažinti šešėlį šalyje”, - teigė M.Kaseliauskas.

Lietuvos šešėlinėje rinkoje praėjusiais metais cirkuliavo apie 31 mlrd. litų. Vien dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais valstybės biudžetas kasmet praranda 250 mln. litų akcizo ir 69 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių.

DCTA valdybos pirmininko Artyomo Chernis teigimu, Lietuva yra geras pavyzdys kitoms šalims, kaip sutelktomis valstybės ir verslo pastangomis gali būti siekiama bendro tikslo.

“Šešėlinė ekonomika yra blogai ne tik valstybei, bet ir skaidriai dirbančiam verslui. Matydami aktyvias Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų pastangas siekiant mažinti šešėlinę rinką šalyje, prisidedame prie bendros Vyriausybės strategijos kovojant su kontrabanda. Toks bendradarbiavimo modelis yra efektyviausias nacionalinių ir globalių problemų sprendimo būdas", - sakė A. Chernis.

DCTA skaitmeninė sistema taip pat leis identifikuoti į Lietuvą patekusių nelegalių produktų kilmę, bet kurioje grandyje patikrinti produkto autentiškumą ir realiu laiku stebėti gamybos apimtį, skaičiuoti surenkamus mokesčius.

Ši sistema pradėta naudoti 2007 metais pagal ES susitarimą su tabako produktų gamintojais. Kaip oficiali mokesčių kontrolės bei apskaitos sistema ji jau įdiegta Šveicarijoje. Vokietijoje, Portugalijoje ir Šiaurės Europos šalyse ši sistema iš dalies naudojama atskirose institucijose, pavyzdžiui, muitinėse. Nuo to laiko nelegalių tabako gaminių importas iš Rusijos ir Ukrainos sumažėjo 25 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"