TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šešėlinė ekonomika – tarsi pamoka

2015 11 30 8:58
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šešėlinė ekonomika – nebūtinai vien blogis. Tai įžvelgia valstybių, į kurias bandome lygiuotis,  ekonomistai, tačiau Lietuvai ši taisyklė kol kas negalioja.

„Kai žmonės yra motyvuoti dirbti šešėlyje, reikia galvoti, kiek jie uždirbs dirbdami papildomai ir už tokį darbą mokėdami daugiau mokesčių“, – praėjusią savaitę įvykusioje konferencijoje kalbėjo Austrijos ekonomistas Friedrichas Schneideris, Austrijos Johaneso Keplerio universiteto profesorius.

„Būtų įdomu pamatyti kai kurių Lietuvos lektorių siūlymo šviesti visuomenę nuo mažens rezultatą, tačiau pastebėjau, kad šioje srityje būtina pirmiausia demokratija žemiausios valdžios lygmeniu“, – kalbėjo profesorius ir papasakojo, kaip žmonių sąmoningumas ir netolerancija mokesčių slėpimui ugdoma Šveicarijoje, dabar mažiausią šešėlinės ekonomikos rodiklį turinčioje Europos valstybėje.

Šveicarijoje kartais pasitelkiami pusiau žaidybiniai eksperimentai. Žmonėms suteikiamas, tarkim, 10 tūkst. eurų dydžio simbolinis mokesčių krepšelis. Grupė nuvedama į kantoną ir tą portfelį krepšelį dalija – kiek skirti medicinai, švietimui, valdžios aparato elementams ir pan. „Taip matyti, ko žmonėms labiausiai reikia ir į ką orientuoti biudžetą. Reikia suteikti žmonėms daugiau teisių ir sprendimo galios

„Tai nekelia pavojaus. Dabar Šveicarijoje šešėlio mastas yra mažiausias Europoje, nes ten valdžia daug bendrauja su visuomene, o žmonės žino, kur keliauja jų mokesčių pinigai“, – kalbėjo profesorius ir pažymėjo, kad svarbiausia yra žmonėms, valstybės piliečiams, parodyti, kokia yra mokesčių paskirtis ir nauda, o turint galimybių – netgi kiekvienam pademonstruoti, kiek jis sumokėjęs mokesčių ir į kokią dalį kokios paslaugos gali pretenduoti, juolab kad elektroninėje erdvėje tai nėra sudėtinga išsiaiškinti.

Vytautas Žukauskas

Policija – ne išeitis

Nė vienas tarptautinės konferencijos dalyvis nė neužsiminė apie kovą prieš šešėlinę ekonomiką policinėmis priemonėmis, į kurias, kaip pažymėjo konferenciją organizavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas, orientuojasi Lietuvos valdžios institucijos.

Konferencijos dalyviai nurodė įvairias šešėlio priežastis, tačiau pagrindinė – nesuderinti mokesčiai, verčiantys žmones ieškotis neapskaitomų pinigų. Taip yra ir Lietuvos politikų išsvajotoje Švedijoje, ir Baltarusijoje, kurios politinė bei ekonominė sankloda, kaip pripažino Baltarusijos strateginių studijų instituto atstovas Aleksejus Pilsulikas, labai skiriasi nuo Europos ir kurioje kontroliuojamas netgi apklausų rezultatų patekimas į viešąją erdvę.

Didžiausia bėda – „vokeliai“

Baltarusijos atstovas nurodė, kad didžiausią šios šalies bėdą, apklausos pagrindu atlikto tyrimo duomenimis, sudaro alkoholio ir cigarečių kontrabanda. „Tai mane nustebino“, – sakė baltarusis ir pripažino, kad apklausoje dalyvavę žmonės galėjo būti nepatenkinti minėtų produktų kokybe. Kita vertus, anot jo, tai, kad, apklausų duomenimis, Baltarusijoje nedarbo lygis tėra 2 proc., irgi neturėtų stebinti, nes Baltarusijoje mokesčius privalo mokėti visi, net ir nedirbantys, o bedarbiai baudžiami.

„Mokesčiai yra ir Švedijos problema. Kai kurioms prekėms yra nustatytas 60 proc. PVM, todėl jas pirkti legaliai per brangu“, – kalbėjo šios valstybės vyriausybėje dirbęs Jesperas Ahlgrenas. Švedijoje didžiausia problema, anot jo, irgi yra nelegaliai uždirbami pinigai. J. Ahlgrenas pripažino, kad didžiausia šios šalies šešėlio bėda yra statybos, remonto ir kitų namų ūkio paslaugų įmonės, kurioms yra nustatyti per dideli mokesčiai.

Visų valstybių atstovai pagrindine šešėlio priežastimi nurodė būtent mokesčius. Antai Lenkijos Pilietinio ugdymo forumo (FOR) atstovas Aleksanderas Laszekas papasakojo, kad labiausiai mokesčius šioje šalyje slepia smulkiausios įmonės. Mat Lenkijoje smulkiajam verslui iki tam tikros apyvartos ribos yra nustatyta mokesčių lengvatų. Tą ribą peržengus, tenka pereiti prie visoms įmonėms nustatytos mokesčių sistemos, todėl smulkiosios Lenkijos įmonės stengiasi tos ribos „nepasiekti“.

Friedrichas Schneideris

Bėda – ne grynieji

Už namų ūkio paslaugas švedai moka grynaisiais, tačiau tai, anot J. Alhgreno, nėra šešėlio priežastis, juolab kad švedai, nors mokėdami vienus didžiausių mokesčių ES, žino, kur tie keliauja. Svarbiausia šešėlio dalis Švedijos darbo rinkoje, anot jo, yra netgi ne švedai, o darbo imigrantai, kurie sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis.

Konferencijos dalyviai visiškai sukritikavo Lietuvos politikų siekius apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Antai prof. J. Alhgreenas pažymėjo: „Grynieji pinigai yra skirti tam, kad kiekvienu metu žinotumėte, kiek jų turite ir galite išleisti. Kredito ir mokėjimo kortelės suteikia informacijos apie kiekvieną asmenį. Grynųjų pinigų atsisakymas reiškia skverbimąsi į privatumą, – kalbėjo jis ir pridūrė: – Neteisūs tie, kurie teigia, neva išgujus grynuosius, neliks šešėlio ir atsiskaitymų „vokeliais“. Iš tikrųjų, sumažinus grynųjų pinigų kiekį, apribojus mokėjimus grynaisiais, „vokeliai“ liks, juolab kad niekas nesirengia naikinti turgaus, prekybos gatvėje. Pagaliau tik filmuose galime matyti, kaip nusikaltėliai moka lagaminuose sukimštais pinigais. Didžiausi nusikaltimai šiais laikais vykdomi elektroninėje erdvėje“, – pažymėjo jis

Pasak profesoriaus, daugiau grynųjų pinigų nereiškia šešėlinės ekonomikos, nes grynieji nėra šešėlio priežastis. „Bet kokie priverstiniai reguliavimai visada sukelia pašalinius veiksmus. Svarbiausia – kiek galite pasiekti ir kiek tai kainuos“, – sakė mokslininkas. Pasak jo, dirbdami daugiau, žmonės turėtų ir gauti daugiau pinigų, ir tai būtų normalu, bet tai nereiškia, kad reikia dirbti šešėlyje.

Šešėlis – kaip lakmusas

Pasak mokslininkų, be šešėlio neišsiverčia nė viena pasaulio valstybė, nes jis rodo tai, ką reikia keisti ir gerinti. Netgi Šveicarijoje, kur „šešėlis“ mažiausias, 10 proc. šešėlio nuo bendrojo vidaus produkto, rodo, kad toje, valstybėje ne viskas gerai.

Lietuvoje šešėlinė ekonomika, kaip nustatė apklausų organizatoriai, sudaro apie pusę BVP. Tai nėra geras rodiklis, kuris akumuliuoja poreikį peržiūrėti, reformuoti mokesčių sistemą, kitus ekonomikos sandus, prieš tai įsigilinus į šešėlio priežastis, imtis atitinkamų priemonių ir tik paskui policinių veiksmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"