TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šešėlis, nerodantis giedros

2012 09 14 7:11
Kontrabandinių degalų į Lietuvą įvežama daugiausia iš Rusijos ir Baltarusijos. /LŽ archyvo nuotrauka  

Vyriausybės pastangos išlupti milijardą litų iš šešėlio nebuvo niekinės. Lietuva ir šiemet yra viena iš šios prieštaraujančios įstatymui veiklos lyderių.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) vakar pristatė pirmąjį savo leidinio "Lietuvos šešėlinė ekonomika" numerį, kuriame pateikiama informacijos apie šešėlinės ekonomikos dalį 31 Europos šalies bendrajame vidaus produkte. Su 30 proc. rodikliu Lietuva dalijasi 2-5 vietas kartu su Kroatija, Rumunija ir Estija ir nusileidžia tik absoliučiai lyderei Bulgarijai. Žemiausias šešėlinės ekonomikos lygis iš apžvelgtų šalių yra nustatytas Šveicarijoje (8 proc.), Austrijoje ir Liuksemburge (po 9 proc.).

"Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, labiausiai augusi 2008-2009 metais, nuo 2010-ųjų kiek smuktelėjo, bet vis tiek jos lygis tebėra labai aukštas", - pažymėjo leidinį rengusios darbo grupės vadovas LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Priežastys su prielipais

Pasak jo, LLRI šešėlinę ekonomiką suvokia kaip ekonominę veiklą, kuri vykdoma pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir siekiant išvengti mokesčių. Tai, LLRI nuomone, suponuoja ir dvi pagrindines šios neteisėtos veiklos priežastis: didelius mokesčius ir aukštą ekonominės veiklos reguliavimo lygį. Kitos priežastys, anot V.Žukausko, šias tik papildo. Tarp jų jis nurodė valstybės ekonominę padėtį ir žmonių gyvenimo lygį, akcizinių prekių kainas kaimyninėse šalyse ir gyventojų tolerancijos šešėlinei ekonomikai lygį.

LLRI tyrimų duomenimis, didžiausią šešėlinės ekonomikos Lietuvoje struktūrinę dalį, apie 35 proc., sudaro akcizinių prekių - degalų, cigarečių ir alkoholinių gėrimų - kontrabanda. Kadangi tai tik trys prekių rinkos dalys, LLRI būtent į kontrabandą sutelkė dėmesį pirmajame leidinio numeryje.

Lygiai ir metodai

Kontrabandininkai apie savo veiklas, žinoma, LLRI tyrėjų neinformuoja, todėl instituto specialistai, siekdami nustatyti nelegalaus akcizinių prekių įvežimo apimtį, rengė gyvenviečių seniūnų, gyventojų, rinkos dalyvių apklausas, naudojosi Statistikos departamento duomenų baze ir mažiau paplitusiais metodais.

Tiriant kontrabandinių rūkalų dalį rinkoje buvo renkami ir skaičiuojami išmesti tušti cigarečių pakeliai, skaitomos jų etiketės. Taip pavyko nustatyti, kad šiemet 29 proc. cigarečių pakelių buvo nelietuviški.

Šis rinkos segmentas per metus sumažėjo labiausiai - maždaug 3 procentiniais punktais. Tačiau, kaip teigė V.Žukauskas, sprendžiant iš legalios rinkos dalyvių pranešimų, reikėtų laukti naujo cigarečių kontrabandos pakilimo, nes padidinus rūkalų akcizą pastarąjį mėnesį ėmė mažėti legalus pardavimas. LLRI atkreipia dėmesį, kad dabar trys ketvirtadaliai rūkalų kontrabandos gabenama iš Baltarusijos, nors dar 2010 metų pradžioje 56 proc. rūkalų būdavo vežama iš Rusijos. Sugretinus cigarečių kainas Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje (žr. lentelę), svarbiausia pokyčių priežastis tampa beveik aiški.

Pasak V.Žukausko, ganėtinai originaliai pavyko patvirtinti ir spėliones apie degalų kontrabandos lygį. Padedant degalų prekybos mažmenininkams, šiemet šalčiausios 5-osios savaitės degalų pardavimą lyginant su 3-iosios savaitės pardavimu paaiškėjo, kad per didžiuosius šalčius degalų parduota 20 proc. daugiau.

"Degalų, į Lietuvą įvežamų daugiausia iš Rusijos ir Baltarusijos, kokybė yra prastesnė, todėl juos naudojant automobiliai neužvedami esant žemesnei nei 10 laipsnių šalčio temperatūrai. Tad vairuotojai automobiliams degalų važiuoja į degalines", - gudrybę aiškina LLRI specialistas.

Alkoholio rinkoje nuo kontrabandos labiausiai kenčia stipriųjų gėrimų gamintojai. LLRI duomenimis, nelegalūs stiprieji gėrimai sudaro apie 36 proc. rinkos. Leidinio rengėjai nelegaliai perkamus nelegalius gėrimus skirsto į atsivežtus ir čia parduotus, į nelegaliai gaminamus neaiškios kilmės gėralus (vadinamasis pilstukas) ir naminę degtinę. Be to, anot V.Žukausko, nemenką dalį sudaro "ne pagal paskirtį naudojamos kosmetinės priemonės, kurių sudėtyje yra spirito". Jie akcizo mokesčiu neapmokestinami. Manoma, jog "kosmetika" sudaro apie 7 proc. kontrabandinių gėrimų rinkos.

Ne biudžetas svarbiausia

"Svarbiausia paskata vežtis prekes kontrabanda yra tai, kad didžiąją legaliai įsigyjamos prekės kainos dalį sudaro akcizo ir kiti mokesčiai. Pavyzdžiui, mokesčiai sudaro 60 proc. degtinės kainos, 80 proc. - cigarečių kainos ir apie 50 proc. automobilių degalų kainos, - sako V.Žukauskas. - Daugiausia dėl Lietuvoje nustatytų didelių mokesčių akcizinėms prekėms ryškiai skiriasi jų kainos nuo tų kainų kaimynėse ne ES valstybėse, todėl kontrabanda garantuoja didžiulį nelegalų uždarbį."

Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, šešėlinė ekonomika - tai ne tik Lietuvos ir netgi ne tik Rytų Europos, o pasaulinė problema, todėl nepavyks išsiversti ir be represinių priemonių. Tačiau atsižvelgiant į šio reiškinio priežastis, anot jo, nelabai matyti kitų būdų ją pažaboti, kaip tik mažinti mokesčius, kad žmogus akcizinių prekių išgalėtų įsigyti legalioje rinkoje. Jis pažymėjo, kad kiekvienas prekybos akcizinėmis prekėmis apmokestinimas ir kitoks suvaržymas papildoma našta apkrauna sąžiningą verslą ir dar didesnį pelną duoda kontrabandai, kuriai jokie suvaržymai negalioja.

"Kiek kreipiausi su pasiūlymu sumažinti akcizus, man visada atsakoma, kad to neleis ES, - sako Ž.Šilėnas. - Netiesa. Niekas nereikalauja nustatyti didesnių akcizų, negu taikomi kitose ES šalyse." Jis pateikia pavyzdį, kad benzino akcizas Lietuvoje dabar yra 26 centais už litrą didesnis, negu reikalaujama ES. Pridėjus mažmeninės prekybos maržą ir pridėtinės vertės mokestį, šiandien benzinas galėtų kainuoti bent 30-35 centais pigiau.

Ž.Žilėno nuomone, Lietuvoje klaidingai suvokiama ir tikroji šešėlinės ekonomikos žala. Didžiausia žala, anot jo, yra padaroma žmogaus sąmonei. "Žmonės, tokią pat prekę galėdami nusipirkti perpus pigiau, nesupranta juos varžančio įstatymo pagrįstumo ir pradeda nepaisyti ne tik šio, bet ir kitų įstatymų. Ir būtent tai, o ne valstybės biudžeto praradimai, yra didžioji šešėlinės ekonomikos daroma žala valstybei", - neabejoja LLRI prezidentas.

Šią savaitę paskelbtų tyrimų duomenimis, 61 proc. Lietuvos gyventojų neatsisakytų dirbti už vokeliais mokamą atlyginimą. Tai žmonės, toleruojantys šešėlinę ekonomiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"