TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sezoniniai darbuotojai skaičiuoja tik uždarbį

2014 06 21 6:00
Aptarnavimo srityje mokamas darbo užmokestis Lietuvoje ir užsienyje skiriasi bene mažiausiai. LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuvoje sezoninio nekvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius auga kaip ant mielių, norinčiųjų uždarbiauti užsienyje šiemet padaugėjo. Svetur išvykti ketinantys tautiečiai vis dėlto raginami prieš kelionę apskaičiuoti ne tik jiems siūlomą atlyginimą, bet ir būsimas išlaidas.

Sezoninis darbas užsienyje apraizgytas mitais ir išvykusiųjų istorijomis: vieni pasakoja po kelių mėnesių triūso namo grįžę vos su keliais šimtais eurų kišenėje, kiti džiaugiasi uždirbę tiek, kiek Lietuvoje negautų nė kruviną prakaitą liedami. Vienodos nuomonės neturi ir įdarbinimo tarpininkai. Vis dėlto jie sutinka, kad vasarą puikios galimybės įsidarbinti Lietuvoje: sezoniniai darbuotojai graibstyte graibstomi.

Daugiau išvykstančiųjų

Darbo ir karjeros portalo CVUzsienis.lt vadovas Žilvinas Padegimas patikino, kad Lietuvoje sezoninio nekvalifikuoto darbo pasiūlymų yra užtektinai, ir jų, kaip ir kitų darbo pasiūlymų, skaičius auga neįsivaizduojamais tempais. Be to, Lietuvoje kylant vidutiniam darbo užmokesčiui didėja ir atlygis už laikiną nekvalifikuotą darbą. Tiesa šis, pašnekovo teigimu, nė iš tolo negali prilygti tokio paties pobūdžio darbo užmokesčiui užsienyje.

Įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė taip pat patvirtino, kad sezoninio darbo pasiūlymų šalyje netrūksta. Nepaisant to, šiemet nusprendusių vasarą padirbėti užsienyje skaičiuojama daugiau nei ankstesniais metais. Didžioji dauguma jaunuolių tokį žingsnį veikiausiai grindžia didesniu darbo užmokesčiu, tačiau šis, kaip pažymėjo pašnekovė, gali būti apgaulingas. Kandidatų patirtis rodo, jog neretai darbo sąlygos užsienyje pervertinamos, o sezoninio darbo Lietuvoje alternatyvoms skiriama per mažai dėmesio.

Paprastai pagal atlyginimo dydį rinkdamiesi šalį sezoniniam darbui lietuviai susigundo dirbti turtingose Skandinavijos šalyse, taip pat turistų pamėgtoje Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje - šiose šalyse darbdaviai jiems atrodo dosnesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, darbo skelbimų portaluose matyti, jog skirtingose Graikijos salose bei miestuose laikiniems padavėjams viešbučiuose mokamas 600-800 eurų (apie 2071-2762 litus) per mėnesį atlyginimas, taip pat jie gali dar prisidurti arbatpinigių, gauna nemokamą apgyvendinimą bei maitinimą. Tiesa, kai kuriais atvejais už programą tarpininkams būtina sumokėti 600 litų.

Vis dėlto B. Petikonis-Šabanienė priminė, jog yra tiesioginė pragyvenimo išlaidų ir siūlomų pajamų koreliacija. Minėtose lietuvių pamėgtose šalyse pragyvenimas, anot jos, kainuoja daug daugiau nei Lietuvoje, todėl galimybės sutaupyti kartais net menkesnės. Iliustruodama teiginį pašnekovė pasidalijo bendrovės kandidatės patirtimi: esą prieš metus ji į Graikijos salą išvyko dirbti pagalbine darbuotoja viešbučio restorane ir po trijų mėnesių grįžo vos su 200 eurų (apie 690 litų). B. Petikonis-Šabanienė paaiškino, kad didelę dalį kandidatės gautų pajamų „suvalgė“ brangus pragyvenimas ir kelionės išlaidos. Jos įsitikinimu, sezono metu dirbdama panašaus pobūdžio darbą Palangoje, Druskininkuose ar netgi Vilniuje klientė būtų uždirbusi gerokai daugiau.

Skaičiuoja nenuosekliai

„Žmonės, vertindami sezoninio darbo užsienyje pasiūlymą ir skaičiuodami išlaidas, neretai pamiršta iš uždirbtų pinigų išskaičiuoti išlaidas lėktuvo bilietams. Kelionės išlaidos santykinai didesnės tada, kai išvykstama trumpam laikotarpiui, o juk jaunuoliai paprastai uždarbiauja vasarą. Be to, pamirštama suskaičiuoti pragyvenimo išlaidas. Net tada, kai darbuotojui nemokamai suteikiama vieta gyventi, jis vis tiek patiria įvairių išlaidų: maistui, vandeniui, higienos reikmenims ir pan. Dirbant Lietuvoje tiek pragyvenimo, tiek kelionės išlaidos būtų mažesnės“, - teigė bendrovės direktorė.

Ji taip pat pridūrė, kad vertindami darbo užsienyje pasiūlymą gyventojai linkę siūlomą atlygį vietine valiuta versti į litus, tačiau pamiršta tai daryti skaičiuodami kasdienes išlaidas. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio valandinis 5 eurų (17 litų) atlyginimas atrodo išties nemenkas, tačiau 2 eurus (beveik 7 litus) kainuojantis buteliukas vandens ar 10 eurų (beveik 35 litus) kainuojanti laisvalaikio kelionė – normaliai įkainotas malonumas.

Vis dėlto Ž. Padegimas su tokia nuomone griežtai nesutiko ir teigė, kad Anglijoje ar Skandinavijos šalyse gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje, net ir įvertinus ten patiriamas išlaidas. „Aišku, yra tam tikrų išlygų – kartais vienai kitai padavėjai Nidoje pasiseka gauti daug arbatpinigų ir darbo užmokestis Lietuvoje bei užsienyje šiek tiek susilygina. Tačiau tokių pavyzdžių nėra daug. Pasistengus galima gerai uždirbti ir Lietuvoje, tačiau darbo užmokestis užsienyje yra neabejotinai didesnis. Svarstyti galima nebent kiek jis didesnis“, - sakė jis.

Aptarnavimo sritis klesti

B. Petikonis-Šabanienės teigimu, šiuo metu tarp darbdavių pastebima labai didelė konkurencija dėl aptarnavimo srityje galinčių dirbti bei užsienio kalbas mokančių žmonių. Šiltuoju metų laikotarpiu šioje srityje esama daugiausia sezoninio darbo pasiūlymų, ypač turistiniuose šalies miestuose. „Deja, nemaža dalis pasirenka darbą užsienyje, nors savo gimtajame mieste turi po 5-10 darbo pasiūlymų. Paradoksalu ir tai, kad kitų miestų gyventojai atsisako vasarai važiuoti į Druskininkus ar Klaipėdą, baimindamiesi radikalių pokyčių, tačiau ryžtasi išvykti uždarbiauti į užsienį“, - pasakojo ji.

Darbų pasiūlymai aptarnavimo srityje, beje, neapsiriboja vien pareigomis viešbučiuose ar tiesiogiai su turistais susijusiais darbais – vasaros laikotarpiui taip pat siūlomos pagalbinių darbuotojų pareigos parduotuvėse, asistentų pozicijos didelėse organizacijose ir pan.

Aptarnavimo sritį Ž. Padegimas taip pat nurodė kaip tą, kur darbo užmokestis Lietuvoje mažiau skiriasi nuo užmokesčio užsienyje, mat atlyginimą galima sėkmingai pasididinti gautais arbatpinigiais. Tuo tarpu srityse, kur mokamas fiksuotas darbo užmokestis, atlyginimų atotrūkis didesnis. Pavyzdžiui, laikinai dirbdamas krovėju ar pagalbiniu darbuotoju žmogus Lietuvoje gali uždirbti 2500 litų per mėnesį, bet ne 4000 litų kaip užsienyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"