TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SGD pirkėjus užsienyje vilios mažesne kaina

2015 05 13 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pirmais veiklos metais iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujas perka tik Lietuvos reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Jiems daugiau kaip pusę naudojamų dujų iš terminalo tenka įsigyti brangiau, nei šiuo metu jos kainuoja rinkoje.

Lietuvos energetikos politikos formuotojai kol kas neranda kito būdo, kaip užtikrinti nors minimalią SGD terminalo veiklą, kad per metus būtų patiekta bent 540 mln. kub. metrų dujų.

Pradedama statyti antžeminė SGD paskirstymo stotis sudarys sąlygas dujas iš Klaipėdos automobiliniais dujovežiais transportuoti į kitas šalis, tikėtina, 2017 metų pradžioje. Tokia galimybe domisi Estijos ir Lenkijos kompanijos. Tačiau prekiautojai SGD neatskleidžia, ar užsienio įmonėms bus taikoma patrauklesnė kainodara nei vietos dujų vartotojams, kurie brangių SGD dabar kratosi.

Dujas gabens dujovežiais

SGD terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ skelbia, kad artimiausiais metais planuoja plėsti SGD veiklą ir statyti antžeminę SGD paskirstymo stotį. Iš jos dujos bus transportuojamos automobiliniais dujovežiais į tolimesnius regionus ir pritaikomos kaip degalai laivams, viešajam transportui, kaip kuras šilumai ir elektrai gaminti atokiuose regionuose, kur neišplėtota dujų tiekimo infrastruktūra.

Šių metų kovą „Klaipėdos nafta“ ir Prancūzijos bendrovė „Sofregaz“ pradėjo SGD skirstymo stoties priešprojektinių sprendinių parengimo ir aplinkosaugos vertinimo etapą. „Tai antrasis žingsnis, reikalingas norint pradėti SGD paskirstymo stoties statybas. Jos numatomos dar šiemet“, - LŽ sakė Indrė Milinienė, „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė.

Anot pašnekovės, bendra „Klaipėdos naftos“ įgyvendinamų parengiamųjų darbų suma siekia apie 300 tūkst. eurų, 50 proc. šių lėšų sudaro Europos Sąjungos parama, gauta iš TEN-T „Motorways of the Sea“ programos. „Statyboms būtinas biudžetas paaiškės pasirinkus statybos darbų rangovą. Planuojama, kad prie projekto įgyvendinimo finansavimo prisidės Europos Sąjunga. Taip pat dėl galimybių investuoti lėšas į SGD paskirstymo stotį diskutuojama su Europos investicijų ir Šiaurės investicijų bankais“, - teigė I. Milinienė.

„Klaipėdos nafta“ jau yra pasirašiusi du susitarimus su potencialiais SGD paskirstymo stoties naudotojais. Tai - Estijos kompanija „JetGas“ ir Lenkijos energetikos bendrovė DUON.

Kainos neatskleidžia

Dėl išankstinės kainos ar jos formulės, pagal kurią galėtų pirkti dujas iš SGD terminalo paskirstymo stoties, šios bendrovės derasi su paskirta tiekėja - UAB „Litgas“. Tačiau kiek numatoma dujų kaina estams ir lenkams skirtųsi (būtų pigesnė ar panaši) nuo tos, kurią moka ar mokės Lietuvos įmonės, „Litgas“ neatskleidė.

„Šiuo metu esame vieninteliai terminalo naudotojai, tad natūralu, kad visos bendrovės, norinčios įsigyti SGD per Klaipėdos terminalą, turi kontaktą ir su mumis. Detaliau apie pokalbių turinį nieko komentuoti negalime, tačiau rinkoje transportui naudojamoms ir mažais kiekiais realizuojamoms SGD taikoma įvairi kainodara, dažniausiai siejama su naftos produktais. Kitokios yra ir sutarčių sąlygos bei terminai – visa tai kainas daro nepalyginamas“, - LŽ aiškino Paulius Jakutavičius, „Litgas“ komunikacijos projektų vadovas.

„Klaipėdos nafta“ taip pat nekomentavo, kokį kiekį dujų yra rezervavusios šios bendrovės ir kiek jų ketinama parduoti stotį pastačius, kaip planuojama, 2017 metais. „Sutartys, pasirašytos su potencialiais naudotojais, yra komercinės, todėl kiekis viešai neatskleidžiamas“, - teigė I.Milinienė.

Paslaptingi estų importuotojai

Praėjusią savaitę SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ paskelbė terminalo pajėgumo skirstymo procedūrą naujiems dujų metams, prasidedantiems nuo šių metų spalio 1 dienos. „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė, kad pirmais veiklos mėnesiais tiesiogiai terminalo paslaugomis naudojosi SGD tiekėja UAB „Litgas“, o suformuota nauja dujų tiekimo infrastruktūros grandinė tampa patraukli Estijos pramonininkams – esą jie iš Lietuvos jau importuoja dujas.

LŽ paprašius patikslinti, apie kokią naują dujų tiekimo infrastruktūros grandinę kalbama ir kas tie Estijos pramonininkai, importuojantys dujas iš Lietuvos, „Klaipėdos nafta“ patarė kreiptis į perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ ir paskirtą tiekėją „Litgas“. Šių įmonių atstovai patikino apie minimus Estijos pramonininkus nieko nežinantys.

Į pakartotinį LŽ prašymą nurodyti estų importuotojus I. Milinienė atsakė: „Tik žinome, jog Estijos premjeras yra sakęs, kad Estija šiuo metu importuoja 20 proc. dujų per Lietuvą.“

„Litgas“ pripažino parduodanti dujas estams, tačiau jos – ne iš SGD terminalo. „Estijos pramonės įmonės kol kas nepirko dujų iš SGD terminalo. Joms tiektas dujas „Litgas“ iki šiol įsigijo iš kitų tiekėjų rinkoje“, - LŽ tvirtino P. Jakutavičius.

Įmonės atstovas taip pat patikslino, kad dabar SGD į Estiją nėra eksportuojamos. „Estijos bendrovės nepirko suskystintų gamtinių dujų iš Klaipėdos terminalo“, - pabrėžė P. Jakutavičius. Ir pridūrė, kad šiuo metu „Litgas“ yra pasirašiusi sutartis su kompanijomis „Eesti Eenergia“, „Reola“, VKG.

“Klaipėdos naftos“ vadovas M. Bartuška teigė tikįs, jog antrais SGD terminalo veiklos metais atsiras daugiau jo, kaip alternatyvios dujų tiekimo infrastruktūros regione, naudotojų.

SGD terminalo dujomis prekiaujanti „Litgas“ LŽ sakė, kad skysto pavidalo dujomis domisi Baltijos valstybių ir regioninės kompanijos - Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir kt. šalių įmonės. Tačiau jokių sutarčių dėl kitų metų dar nepasirašyta.

Kratosi SGD terminalo dujų

Kol kas SGD terminalo dujas perka tik Lietuvos reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Jie nuo šių metų sausio 1 dienos įpareigoti įsigyti dujas iš terminalo. Toks reikalavimas nustatytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme. Tačiau rinkoje gamtinėms dujoms atpigus, jiems ši tvarka visiškai neparanki, o didžiuosiuose miestuose už šilumą permoka ir vartotojai.

Skaičiuojama, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, gaminamos iš gamtinių dujų, vartotojai, mokėdami SGD terminalo saugumo dedamąją, kuri įskaičiuota į gamtinių dujų perdavimo tarifą, 2015 metais papildomai sumokės per 40 mln. eurų.

Daugiau kaip 24 proc. visų per terminalą atplukdomų dujų suvartojama sostinėje, todėl vilniečiai, palyginti su kitų miestų gyventojais, už terminalo išlaikymą moka daugiausia. Per 2015-uosius jie už terminalo išlaikymą ir terminalo dujas paklos apie 10 mln. eurų. Šiemet Vilniuje 65 proc. visų dujų privaloma pirkti iš SGD terminalo, nuo balandžio iki lapkričio jos mieste sudarys 100 proc. visų sunaudojamų dujų.

Klaipėdos terminalo dujų kratosi ir kauniečiai. Kauno termofikacijos elektrinė vasario 4-ąją Kainų komisijai pateikė prašymą sumažinti per SGD terminalą privalomą įsigyti dujų kiekį. Komisija šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Gamtinių dujų kaina perkant jas iš SGD terminalo siekia 32,59 Eur/MWh, tuo metu biržoje siūlomų gamtinių dujų pardavimo kaina - apie 22 Eur/MWh. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ viešai deklaravo, kad šių metų kovą iš jos perkamos gamtinės dujos kainavo apie 18 Eur/MWh.

Estijos pramonininkų, kurie importuoja dujas iš Lietuvos, padėtis, regis, geresnė negu Lietuvos įmonių, mat šioms tenka mokėti SGD terminalo priedą. „SGD terminalo saugumo dedamoji taikoma visoms dujoms, kurios perduodamos per Lietuvos perdavimo sistemą ir yra sunaudojamos Lietuvoje, taip pat gamtinėms dujoms, tiekiamoms iš SGD terminalo. Taigi tuo atveju, jei Latvijos kryptimi tiekiamos gamtinės dujos yra ne iš SGD terminalo, pagal reguliatoriaus nustatytas taisykles saugumo dedamoji netaikoma“ - LŽ aiškino P. Jakutavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"