TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SGD terminalas pavadintas sėkmės istorija

2016 02 23 15:52
Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Šefčovičius ir Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis (dešinėje) Klaipėdoje apžiūrėjo SGD terminalą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Antradienį Klaipėdos uostamiestyje, lydimas Lietuvos energetikos ministro Roko Masiulio, lankėsi už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, kuris negailėjo gerų žodžių mūsų valstybės vykdomai energetinės nepriklausomybės politikai.

„Lietuva yra puikus pavyzdys visai Europai, kaip per palyginti trumpą laiką galima kardinaliai pakeisti energetinio saugumo strategiją. Manome, kad per artimiausius 5 metus dujos į Lietuvą bus plukdomos ir iš Kanados, ir iš JAV bei Australijos“, – Klaipėdoje kalbėjo EK atstovas M.Šefčovičius.

Praėjusią savaitę EK patvirtino ES SGD ir dujų saugyklų strategiją, kurioje Lietuva ir Klaipėdos SGD terminalas įvardijami kaip energetinio resurso tiekimo saugumo ir konkurencijos užtikrinimo pavyzdys.

EK delegacija apsilankė SDG terminale, jai buvo pristatytas terminalo veikimo modelis, dujų importo galimybės bei Lietuvos energetikos sektoriui atsiveriančios perspektyvos.

Žada dujų pigimą

Apie savo įspūdžius Klaipėdoje apsilankiusi tarptautinė delegacija pasakojo vos išlipusi iš laivo, kuriuo buvo nuplaukę apžiūrėti SGD terminalą Kuršių mariose, prie Kiaulės nugaros salos.

Po apsilankymo SGD terminale surengtoje spaudos konferencijoje energetikos ministras R. Masiulis užsiminė, kad Lietuva toliau siekia mažinti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kainą, todėl nori anksčiau laiko iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ išpirkti SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ ir ketina prašyti Europos Sąjungos (ES) paramos. Dabar laivas yra nuomojamas.

„SGD terminalas yra mūsų sėkmės istorija, vienas geriausių suskystintų gamtinių dujų projektų Europoje. Matome, kaip sumažėjo dujų kainos, – teigė R.Masiulis. – Šalyje praktiškai jau nebėra Rusijos „Gazprom“ dujų, kurios yra brangesnės nei dabar laivais atplukdomos pigesnės norvegiškos „Statoil“ dujos. Patenkinami ne tik šalies vidaus poreikiai, bet dalis dujų teka ir į Estiją“.

Politikas akcentavo, kad vienas iš principinių Lietuvos interesų – išpirkti dabar nuomojamą SGD laivą-saugyklą iš Norvegų kompanijos „Hoegh“ ir sumažinti jo eksploatavimo išlaidas.

„Šiems tikslams galėtų būti skiriama ir ES finansinė pagalba. Reikia ieškoti finansavimo resursų ir būdų. Galbūt imti paskolą. Jau pradedame kalbėtis dėl to su EK. Tikslas – dar labiau ir nuosekliai mažinti dujų kainą Lietuvoje. Rezultatai kol kas geri, bet sustoti negalime. Kiek galėtų kainuoti laivo-dujų saugyklos išpirkimas, kol kas pasakyti negalime, nes derybos dar tik prasidėjo“, – sakė R. Masiulis.

Pagal 2012 metais sudarytą sutartį su Norvegijos kompanijai „Hoegh“ už laivo nuomą per metus mokama beveik 70 mln. dolerių (apie 61 mln. eurų). Susitarta, kad laivas galės būtų išpirktas po 10 metų. Lietuva nori laivą išpirkti anksčiau.

Nepamiršo ir Astravo

Už energetikos sektorių atsakingi EK ir Lietuvos Vyriausybės politikai aptarė ir viena didžiausių grėsmių regiono saugumui vadinamos Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje statybų klausimą. „Tai – vienas iš Lietuvos ir kaimyninių šalių skaudulių. Mūsų nuomone, ką EK atstovui išsakė ir aukščiausi Lietuvos pareigūnai, tas objektas yra statomas nesaugus. Tai negali būti toleruojama“, – tikino R. Masiulis.

M. Šefčovičius informavo, jog Astravo AE klausimu ES lygiu šiuo metu veikiama dviem kryptimis. „Bendradarbiaujama su Baltarusijos institucijomis, kuriamas ir bus bandomas taikyti reguliavimo procesas saugumui užtikrinti. ES lygiu yra įkurtas bendras komitetas, kuriame – ir Lietuvos, ir Baltarusijos atstovai. Siekiama, kad Astravo AE būtų vykdomi vadinamieji streso testai, kuomet tikrinamas jėgainės veikimas nepalankiomis sąlygomis. Tokie pat standartai taikomi ir kitose valstybėse“, – pasakojo EK atstovas.

Elektros jungčių sinchronizacijos klausimas – dar vienas svarbus iššūkis, nes Baltijos šalys vis dar yra susietos su Rusijos energetine sistema. „Mums reikia integruotis į Vakarus, tai – ilgalaikis procesas. Šiuo atveju minėtas tikslas sutampa ir su bendra Europos politika. Šiemet bus priimtas ir atskiras Energetinio efektyvumo įstatymas. Turime rūpintis, kad būtų vartojama mažiau energijos“, – tikino R. Masiulis.

Anot EK pirmininko pavaduotojo, Baltijos šalys turi būti atskirtos nuo elektros jungčių su sena sovietinė sistema iki 2025 metų.“EK yra įkurtas jungtinis tyrimų centras su 3 000 darbuotojų, kurie atlieka desinchronizacijos galimybių studiją. Jos preliminarius rezultatus paskelbsime vasarą, o galutinius – rudenį. Tada, tikimasi, Baltijos šalys susitars, kaip įgyvendinti tą desinchronizacijos procesą“, – teigė M.Šefčovičius.

Aukštas EK pareigūnas lankėsi ir Klaipėdos universitete, kuriame susitiko su energetikos sektoriaus, valdžios institucijų atstovais, verslo bendruomene ir socialiniais partneriais.

Savaitės pradžioje į Vilniųa tvykęs M.Šefčovičius jau buvo susitikęs su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, lankėsi bendrovės „Litgrid“ valdymo centre.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"