TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SGD terminalo įtaka salai paaiškės vėliau

2014 02 26 6:00
Valyti iš SGD terminalo duobės sąnašas numatoma vasarą – prieš atplaukiant laivui saugyklai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Teorinis laivybos modeliavimas prie Kiaulės Nugaros salos Klaipėdos uosto akvatorijoje nekelia poreikio sutvirtinti povandeninį šlaitą prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Tai leis šiuo metu bent kiek sumažinti valstybės išlaidas projektui, kuris vertinamas 1,7 mlrd. litų.

Siekdama užtikrinti sklandų SGD terminalo darbą ir išvengti nebūtinų išlaidų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) mokslininkams pateikė užduotį nustatyti laivų sraigtų sukimosi bei vandens srovių įtaką Kiaulės Nugaros salai. Atlikę laivų švartavimo modeliavimą Lietuvos energetikos instituto ir bendrovės „Sweco Lietuva“ specialistai nustatė, kad šlaitas liko stabilus. Tačiau jie rekomendavo stebėti veikiančio SGD terminalo poveikį salai ir vėliau nustatyti, kokių inžinerinių sprendimų reikia. Anksčiau skaičiuota konstrukcijų alternatyvų kaina svyruoja nuo 50 mln. iki 90 mln. litų.

Renka duomenis

Pasak KVJUD infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, mokslininkų buvo paprašyta įvertinti terminalo įtaką salos šlaitui. „Tik dėl sustiprėjusių vandens srovių ar švartuojant laivus smėlio gali patekti į išgilintą laivo stovėjimo duobę. Studijos autoriai nemato būtinumo šiuo metu atlikti šlaito tvirtinimo darbus. Tai būtų didelės išlaidos direkcijai ir tai pabrangintų SGD terminalo projektą“, - aiškino A.Kamarauskas.

Mokslininkai nurodo, kad pagal šiuo metu atliekamų batimetrinių matavimų rezultatus ir analogijas kitose uosto akvatorijos dalyse matyti, jog suformuotas Kiaulės Nugaros šlaitas yra stabilus. O ekstremalių potvynių iš Kuršių marių metu ir tėkmės iš jūros atveju SGD terminalo krantinė su stovinčiais prie jos laivais nekelia pavojaus salai.

Tačiau kaip prevencinę priemonę mokslininkai rekomenduoja išplėsti stebėjimo taškų tinklą ir jų mastą. Ypač atidžiai stebėti siūloma tėkmės greičių pasiskirstymą galimuose erozijos židiniuose švartuojant pirmuosius dujovežius.

Uosto vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, dažnesni SGD terminalo akvatorijos stebėjimai nepareikalaus papildomų KVJUD išlaidų, nes tam bus naudojama jau turima uosto gylio matavimo įranga. Statybos eigos stebėjimų duomenis privalo pateikti vamzdyno ir prieplaukos rangovai, nes tai numatyta sutartyse. KVJUD, A.Vaitkaus teigimu, išsireikalavo, kad būtų teikiama informacija apie vibracijos poveikį kalant polius ir apkrovimą salai vykstant krantinės statyboms, nes be šių duomenų negalima tolesnė veiksnių analizė.

Dėl dujovežių švartavimo Klaipėdos uoste vasario 17 dieną ministro įsakymu pakeistos laivybos taisyklės, numatančios laivų plaukimo greitį ir kuo mažesnę sraigtų įtaką Kiaulės Nugaros salai. Dar yra likę patvirtinti laivo saugyklos darbo taisykles.

Prognozuotos sąnašos

A.Vaitkus pažymi, kad gamtinių sąnašų kiekis SGD terminalo akvatorijoje atitinka prognozes. „Šiam terminalui statyti reikalinga akvatorija pernai išgilinta iki 16 metrų gylio. Nuo 2013 metų gegužės, kai buvo baigti gilinimo darbai, iki šios dienos yra susikaupę 90 tūkst. kub. m sąnašų. Toks kiekis yra normalus, nes buvo prognozuota 100 tūkst. kub. m smėlio", – sakė A.Vaitkus.

Valyti iš SGD terminalo duobės sąnašas numatoma vasarą – prieš atplaukiant laivui saugyklai ir šį darbą priderinus prie kitų. „Uosto valymas kainuoja vidutiniškai 8 litus už kub. m, bet žemsiurbės mobilizavimo kaina – milžiniška. Todėl viena pasamdyta žemsiurbe numatome išgilinti iškart keletą vietų“, - sakė A.Kamarauskas.

Pernai uostas apsisprendė įsigyti žemsiurbę. Skaičiuojama, kokio laivo reikėtų. Tačiau uosto vadovai tikisi, kad dar šiemet pavyks paskelbti laivo pirkimo konkursą. A.Vaitkaus manymu, galimybė operatyviai išvalyti užneštą uostą ilgainiui kompensuos dideles sąnaudas, nes sunku pervertinti nuostolius, susidarančius, kai uosto kapitonas būna priverstas riboti grimzlę ir kompanijos negali krauti pilnų laivų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"